Be bėgių, be trinties, be konkurentų: kinų maglevas rekordiniu pagreičiu šovė iki 700 km/val. per 2 sekundes

Technologijų pasaulis turi naują ribą, kurią ką tik peržengė Kinija. Eksperimentinės superlaidžios elektromagnetinės levitacijos (maglev) transporto priemonė vos per dvi sekundes pasiekė 700 km/val. greitį — ir tai padarė ne kilometrais besitęsiančiuose bandymų tuneliuose, o vos 400 metrų ilgio trasoje. Bandymas buvo visiškai kontroliuojamas, o transporto priemonė saugiai sustojo.

Šis rezultatas žymi reikšmingą technologinį šuolį — ne dėl rekordinio greičio, o dėl to, kaip greitai šis greitis pasiektas.

Nustatytas naujas standartas: svarbiausia – pagreitis

Bandymą surengė Nacionalinio gynybos technologijų universiteto (NUDT) komanda, kuri maglev technologijas plėtoja daugiau nei dešimtmetį. Mokslininkai pabrėžia: tai buvo intensyviausias kada nors užfiksuotas pagreitis tokios masės maglev transporto sistemoje.

Skirtingai nei ankstesniuose bandymuose, kur rekordus lėmė galutinis greitis, čia viskas sukosi apie vieną tikslą — tikslų elektromagnetinės jėgos valdymą milžiniškos apkrovos sąlygomis. Norint 700 km/val. pasiekti per kelis šimtus metrų, būtina idealiai suderinti levitaciją, stabilumą ir valdymo algoritmus.

Tai nėra komercinio transporto rekordas. Kinijos prototipai bandymų sąlygomis jau buvo pasiekę apie 600 km/val. Tačiau tokio pagreičio iki šiol nebuvo demonstruota — ir būtent čia slypi lūžis.

Kodėl šis bandymas toks svarbus?

Maglev sistemos neturi tradicinių bėgių trinties — transporto priemonė „plaukia“ magnetiniame lauke. Tai leidžia:

• ženkliai sumažinti nusidėvėjimą,
• sumažinti triukšmą,
• teoriškai pasiekti kur kas didesnius greičius nei įprasti traukiniai.

Šiuo bandymu įrodyta, kad maglev technologija gali saugiai valdyti itin didelius apkrovos šuolius, o tai atveria visiškai naujas galimybes.

Vakuuminiai tuneliai – žingsnis į 1000 km/val. ribą

Tyrėjai mano, kad gauti rezultatai ypač svarbūs vakuuminių arba žemo slėgio transporto tunelių plėtrai. Tokiose sistemose oro pasipriešinimas praktiškai išnyksta, todėl teoriškai galima kalbėti apie greičius, viršijančius 1000 km/val.

Tai yra kryptis, apie kurią iki šiol daugiausia buvo diskutuojama teoriniu lygmeniu — dabar atsirado realūs technologiniai įrodymai.

Kur ši technologija dar gali būti panaudota

Maglev eksperimentai svarbūs ne tik ateities traukiniams. Mokslininkai pabrėžia potencialą šiose srityse:

• elektromagnetiniai orlaivių paleidimo sprendimai,
• kosmoso ir aviacijos įrangos bandymai esant ekstremaliam pagreičiui,
• hipergarsinių sistemų platformos ir jų testavimas.

Kitas etapas — itin greitų maglev sistemų kūrimas uždaruose vamzdiniuose įrenginiuose bei šių technologijų integravimas į kosmoso ir mokslinių tyrimų projektus.

Kinija stiprina savo lyderystę

Šiuo bandymu Kinija dar kartą demonstruoja, kad siekia dominuoti aukštųjų greičių maglev srityje — ten, kur susitinka transportas, pažangi fizika ir kosmoso technologijos.

Ir nors iki komercinių sprendimų dar laukia ilgas kelias, vienas dalykas jau aiškus: tai, ką šiandien matome laboratorijoje, rytoj gali pakeisti mūsų supratimą apie žemės transportą.