Klimato krizė dažniausiai matuojama kylančiu vandens lygiu ar alinančiomis karščio bangomis. Tačiau mokslininkai brėžia kur kas niūresnį scenarijų: tirpstantis amžinasis įšalas ir ledynai atveria „Pandoros skrynią“. Naujausias radinys Rumunijoje patvirtina blogiausias prognozes – 5000 metų senumo lede aptikta bakterija, kuri yra visiškai atspari šiuolaikiniams vaistams. Tai signalas, kad kita pandemija gali ateiti ne iš gyvūnų turgų, o iš Žemės gelmių.
Rumunijos mokslininkai, tyrinėjantys vieną didžiausių požeminių ledynų Europoje, paskelbė nerimą keliantį atradimą. Skarišoaros (Scărișoara) ledo urve, esančiame Apusenų kalnuose, rasta mikrobų padermė, kuri tūkstantmečius buvo įkalinta ledo gniaužtuose. Šis atradimas verčia iš naujo įvertinti visuotinio atšilimo riziką: tai ne tik ekologinė, bet ir tiesioginė biologinė grėsmė žmonijai.
Tyrimo rezultatai, publikuoti prestižiniame žurnale „Frontiers in Microbiology“, rodo, kad senoviniai patogenai pasižymi savybėmis, kurių šiuolaikinė medicina nesitikėjo rasti.
Ekspedicija į ledo širdį: kaip rasta „laiko kapsulė“
Norėdami pasiekti šį unikalų mėginį, Rumunijos akademijos Speleologijos instituto mokslininkai turėjo įveikti sudėtingas logistines kliūtis. Skarišoaros urvas saugo antrą pagal dydį požeminį ledyną Europoje, kurio tūris siekia 75 000 kubinių metrų.
Tyrėjų komanda urvo „Didžiojoje salėje“ atliko precizišką gręžimą ir išgavo 25 metrų ilgio ledo kerną. Šis ledo stulpas – tai klimatinė ir biologinė istorija, siekianti daugiau nei 13 000 metų.
- Sterilumo iššūkis: Didžiausia užduotis buvo išvengti mėginio užteršimo šiuolaikinėmis bakterijomis. Ledo fragmentai buvo nedelsiant izoliuoti steriliuose konteineriuose ir užšaldyti transportuoti į laboratoriją, kurioje, naudojant griežčiausias saugumo priemones, buvo atitirpintas 5000 metų senumo sluoksnis.
Atradimas: Psychrobacter SC65A.3
Iš ledo išskirtas mikroorganizmas buvo identifikuotas kaip Psychrobacter SC65A.3. Nors Psychrobacter genties bakterijos dažnai aptinkamos šaltoje aplinkoje (pvz., Antarktidoje ar Sibire) ir kai kurios jų padermės gali sukelti oportunistines infekcijas žmonėms bei gyvūnams, šis konkretus egzempliorius pasižymėjo išskirtiniu genetiniu profiliu.
Atsparumo paradoksas: kodėl senovės bakterija nebijo modernių vaistų?
Tai – labiausiai mokslininkus sukrėtusi tyrimo dalis. Logiškai mąstant, antibiotikai yra XX a. išradimas, todėl senoviniai organizmai neturėtų turėti jiems imuniteto. Tačiau realybė yra kitokia.
Atlikus bandymus paaiškėjo, kad ši 5000 metų senumo bakterija yra atspari visiems 10 tirtų šiuolaikinių antibiotikų. Tarp jų:
- Trimetoprimas: Naudojamas šlapimo takų infekcijoms gydyti.
- Klindamicinas: Skiriamas esant sunkioms odos, kaulų ar pilvo ertmės infekcijoms.
- Metronidazolas: Naudojamas gydyti įvairias bakterines ir parazitines infekcijas.
Dr. Cristina Purcarea, tyrimo bendraautorė, pabrėžia situacijos unikalumą:
„Šis organizmas turi daugiau nei 100 genų, atsakingų už atsparumą. Tai rodo, kad atsparumas antibiotikams nėra tik šiuolaikinio piktnaudžiavimo vaistais pasekmė. Tai senovinis evoliucinis mechanizmas, kurį bakterijos tobulino tūkstantmečius kovodamos viena su kita dėl išlikimo. Mums tai reiškia viena – gamtoje egzistuoja „miegantys“ atsparumo rezervuarai.“
Genetinis arsenalas: 600 nežinomų funkcijų
Genomo sekoskaita atskleidė, kad Psychrobacter SC65A.3 yra ne tik atspari gynyboje, bet ir agresyvi puolime.
- Biologinis ginklas: Rasta 11 genų, koduojančių medžiagas, kurios naikina arba slopina kitų bakterijų, grybelių ir virusų augimą.
- Mokslinė mįslė: Dar labiau neramina tai, kad identifikuota beveik 600 genų su visiškai nežinomomis funkcijomis. Mokslininkai įtaria, kad tai gali būti visiškai nauji, mokslui dar nežinomi biologiniai mechanizmai, leidžiantys bakterijai išgyventi ekstremaliomis sąlygomis ir įveikti konkurentus.
Kodėl tai pavojinga mums? Horizontalusis genų perdavimas
Skeptikai gali klausti: „Kokia tikimybė, kad urvo bakterija užkrės žmogų?“ Tačiau tikrasis pavojus slypi ne tiesioginėje infekcijoje, o horizontaliajame genų perdavime.
Bakterijos turi savybę keistis genetine informacija (plazmidėmis) su kitomis bakterijomis, net jei jos priklauso skirtingoms rūšims.
- Scenarijus: Tirpstant ledui, ši „superbakterija“ patenka į gruntinius vandenis ar upes.
- Kontaktas: Ji susitinka su šiuolaikiniais patogenais (pvz., salmonelėmis ar stafilokokais).
- Perdavimas: Ji perduoda savo atsparumo genus modernioms bakterijoms.
- Rezultatas: Turime šiuolaikinę infekciją, kurios nebeveikia vaistai, o atsparumo šaltinis – 5000 metų senumo DNR.
„Jei tirpstantis ledas išlaisvins šiuos mikrobus, jų genai gali integruotis į mūsų aplinkos mikrobiomą, drastiškai paaštrindami pasaulinę antibiotikų krizę“, – įspėja dr. C. Purcarea.
Platesnis kontekstas: Arkties ir Sibiro grėsmės
Rumunijos atradimas nėra izoliuotas atvejis. Jis papildo vis gausėjančius įrodymus apie „zombių virusų“ ir senovinių bakterijų pavojų:
- Hazeno ežeras (Arktis): Neseniai atlikti tyrimai parodė, kad tirpstant ledynams drastiškai didėja virusų „peršokimo“ (angl. spillover) į naujas rūšis tikimybė.
- Sibirios juodligė: Jau fiksuoti atvejai, kai atitirpę elnių gaišenos išlaisvino Bacillus anthracis (juodligės) sporas, sukeldamos protrūkius.
- Černobylio fenomenas: Kaip minėta susijusiuose tyrimuose, net ekstremalios radiacijos sąlygos (kaip Černobilyje) skatina tam tikrų organizmų evoliuciją ir atsparumą.
Ką daryti?
Mokslininkai sutaria: visuotinis atšilimas nėra tik temperatūros kilimas. Tai – izoliacinių barjerų griūtis. Privaloma ne tik mažinti CO2 emisijas, bet ir sukurti stebėsenos sistemas regionuose, kur sparčiai tirpsta ledynai. Senovinių mikroorganizmų tyrimai (paleomikrobiologija) turi tapti prioritetine sritimi, kad spėtume sukurti vaistus ar vakcinas, kol šie „miegantys milžinai“ nepabudo masiniu mastu.
Šaltiniai:
- https://www.dailymail.co.uk/sciencetech/article-15563967/prehistoric-killer-superbug-5-000-year-old-ice-resistant.html
- https://english.elpais.com/science-tech/2026-02-17/a-bacterium-frozen-5000-years-ago-has-been-found-capable-of-standing-up-to-super-pathogens.html
