Didesnės pinigų sumos įnešimas ar staigus jų išėmimas iš banko sąskaitos Lietuvoje gali nelikti nepastebėtas. Net jei operacija atrodo visiškai legali, bankai pagal galiojančius teisės aktus privalo stebėti klientų finansinius srautus ir, esant tam tikroms aplinkybėms, apie juos pranešti mokesčių administratoriui.
Tai reiškia, kad vienkartinė didelė įmoka, dažni grynųjų pinigų judėjimai ar net „neįprastas“ elgesys sąskaitoje gali suaktyvinti banko vidinius patikrinimus ir atkreipti Valstybinė mokesčių inspekcija dėmesį.
Kada bankai privalo pranešti apie operacijas?
Lietuvoje galioja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas, kuris nustato aiškias pareigas finansų įstaigoms. Pagal šį įstatymą:
- Visos grynųjų pinigų operacijos, viršijančios 15 000 eurų, turi būti automatiškai registruojamos ir apie jas pranešama atsakingoms institucijoms.
- Pranešimai teikiami Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kuri analizuoja duomenis ir, jei reikia, perduoda informaciją VMI.
Svarbu pabrėžti: 15 000 eurų riba nėra „saugi“ riba, iki kurios galima jaustis ramiai.
Dėmesį gali patraukti ir mažesnės sumos
Bankai turi teisę ir pareigą vertinti ne tik konkrečią sumą, bet ir kliento elgesio modelį. Praktikoje tai reiškia, kad patikrinimas gali būti pradėtas ir tada, kai:
- į sąskaitą įnešama 10 000 eurų ar net mažesnė suma, jei ji neatitinka įprastų kliento pajamų;
- klientas, kuris anksčiau retai naudojosi grynaisiais, staiga pradeda dažnai įnešti ar išsiimti pinigus;
- atliekama daug smulkių operacijų, kurių bendra suma sudaro reikšmingą dydį;
- pinigai į sąskaitą pervedami iš daugelio skirtingų siuntėjų, bet panašiomis sumomis;
- pavedimų paskirtys atrodo neaiškios, nelogiškos ar galinčios slėpti tikrąjį sandorių pobūdį.
Tokiais atvejais bankas gali nuspręsti, kad operacijos yra įtartinos, ir pradėti išsamų vidinį vertinimą.
Kas vyksta pradėjus patikrinimą?
Jeigu bankui kyla įtarimų, jis privalo taikyti sustiprintas saugumo procedūras. Tai gali reikšti:
- papildomus klausimus klientui apie pinigų kilmę;
- prašymą pateikti dokumentus (sutartis, paskolų įrodymus, turto pardavimo dokumentus);
- laikiną lėšų įšaldymą, kol situacija bus išsiaiškinta.
Galutinį sprendimą, ar informacija bus perduota VMI ir ar bus pradėtas mokestinis patikrinimas, lemia rizikos vertinimas ir surinkti duomenys.
Kodėl bankai taip elgiasi?
Tai nėra bankų savivalė. Finansų įstaigos Lietuvoje veikia pagal griežtą reguliavimą ir yra atsakingos už kovą su šešėline ekonomika, nelegalia prekyba, mokesčių vengimu ir pinigų plovimu. Todėl net ir teisėtos, bet neįprastos operacijos gali būti tikrinamos.
Trumpai tariant, ne tik suma, bet ir aplinkybės turi reikšmę. Jei pinigų judėjimas sąskaitoje neatitinka jūsų deklaruojamų pajamų ar ankstesnio finansinio elgesio, bankas privalo reaguoti – o apie tai gali sužinoti ir mokesčių inspekcija.
