Baltijos regione sinoptikai šiomis dienomis stebi Atlanto cikloną. Nors šis ciklonas didžiausią energiją turėtų išlieti toliau į rytus – slinkdamas per Rytų Europą link Volgos regiono – jo pakraštys vis tiek gali paliesti ir Lietuvą. Tai reiškia, kad dramatiškų pūgų scenarijus mūsų šalyje kol kas nėra pagrindinis, tačiau dalyje regionų gali pasirodyti sniegas, o juntamas poveikis labiausiai pasireikš per oro masių kaitą: ciklonas į Baltijos šalis „trauktels“ šaltesnį orą iš šiaurės rytų, todėl šaltis išliks arba net sustiprės.
Meteorologo Michailo Leuso vertinimu, vasario 1-ąją ciklono judėjimas turėtų sulėtėti, o iki dienos vidurio sistemos centras atsidurs virš Rytų Europos. Šioje fazėje pietiniuose regionuose prognozuojamas snygis, vietomis gausus, o kai kur gūsiai gali pasiekti 15–20 m/s. Vis dėlto svarbiausia detalė Baltijos šalims – ne ciklono „šerdis“, o tai, kur atsidursime jo struktūroje.
Lietuvai šįkart tenka ciklono pakraščio vaidmuo. Tokiose situacijose orai dažnai būna klastingi: vienur gali pasnigti tik simboliškai, kitur dangus išsigiedrija ir pasirodo saulė, tačiau bendras fonas išlieka žiemiškai griežtas – su sausu šalčiu ir aštresniu vėju.
Ciklono kelias per Europą: smogė pietums, dabar keliauja į rytus
Šis ciklonas susiformavo virš Atlanto vandenyno savaitės viduryje ir pirmiausia smogė pietinėms Europos šalims. Vėliau sistema judėjo per Italiją ir Balkanus, o sausio pabaigoje pasiekė Krymą, kur buvo fiksuoti staigūs ir drastiški orų pokyčiai: atšalimas, stiprus vėjas ir krituliai.
Dabar ciklonas juda rytų kryptimi, o pagrindinis jo „smūgis“, kaip nurodo meteorologai, prognozuojamas Rusijoje, kur sniegas gali būti gausus net dideliuose miestuose, įskaitant Maskvą. Tuo pat metu Baltijos šalims tai reiškia, kad didelio masto pūgos labiau tikėtinos ne čia, o už kelių šimtų ar net tūkstančio kilometrų.
Ar Lietuvoje bus pūga? Greičiau ne – bet sniegas kai kur galimas
Svarbiausia žinia Lietuvos gyventojams: ciklonas „Kristina“ greičiausiai neatneš tokio chaoso, kokį gali atnešti tiesioginis ciklono centras, tačiau kai kur sniegas tikėtinas, ypač rytinėje šalies dalyje.
Tokio tipo sistemų pakraštyje krituliai būna fragmentiški – ne ištisinis snygis visoje šalyje, o labiau epizodiniai pasnygiai, kurie pasirodo „plotais“. Dėl to viename mieste gali snigti, o už 50 kilometrų vyrauti saulėtas speigas.
Būtent tai meteorologai dažnai vadina apgaulingu orų kontrastu: ramybė vizualiai, bet realiai tai laikotarpis, kai šalčio pojūtis sustiprėja.
Didžiausias poveikis – ne sniegas, o šaltis, kurį ciklonas „atsitempia“ iš šiaurės rytų
Net jei kritulių Lietuvoje bus nedaug, ciklono poveikį dauguma žmonių pajus kitu būdu: oro masių judėjimu. Kai ciklonas slenka toliau į rytus, jis gali veikti kaip „siurblys“, traukiantis šaltesnį, sausą orą iš šiaurės rytų.
Tai reiškia, kad artimiausiomis naktimis išlieka aukšta tikimybė sulaukti dar vieno labai šalto periodo – ypač jei dangus pragiedrės. Tokiais atvejais temperatūra krenta sparčiausiai, o speigas tampa ne tik nemalonus, bet ir pavojingas.
Vasario pradžia – pagal sausio scenarijų: daugiau šalčio nei kritulių
Meteorologų vertinimu, vasaris gali priminti sausio orų modelį: vyraus anticikloniniai, sausesni periodai, todėl kritulių kiekis gali neviršyti klimato normos. Tačiau temperatūros prasme tikimasi ryškesnio nuokrypio – pirmosios dešimt vasario dienų gali būti gerokai šaltesnės už daugiametį vidurkį.
Kitaip tariant, vietoj „šlapios žiemos“ scenarijaus labiau tikėtina klasikinė žemyninė žiema: mažiau sniego, bet daugiau speigo.
Ko tikėtis Lietuvoje artimiausiomis paromis
Jei ciklono „Kristina“ trajektorija išliks tokia, kaip prognozuojama dabar, Lietuvai svarbiausi akcentai bus trys: vietomis trumpas snygis, aštresnis vėjas kai kuriuose regionuose ir stiprėjančio šalčio fonas, kuris ypač juntamas naktimis.
Ir nors tokie orai iš pirmo žvilgsnio atrodo „ramūs“, būtent jie dažniausiai tampa pavojingiausi – kai tyliai sminga minus 20 ar dar žemiau, o keliai ir šaligatviai pavirsta kietu, nematomu ledu.
