Sinoptikų sudarytos ilgalaikės prognozės rodo scenarijų, kuris daliai gyventojų gali pasirodyti netikėtas. 2026 metų pavasario pradžia, remiantis sezoniniais meteorologiniais modeliais, gali būti vėsesnė ir drėgnesnė nei pastaraisiais metais, o tai reikštų lėtesnį perėjimą nuo žiemiškų orų prie stabilesnės šilumos. Specialistai pabrėžia, kad tokios tendencijos nėra išskirtinės klimato istorijoje, tačiau po kelių palyginti šiltų sezonų jos gali būti juntamos kaip ryškesnis kontrastas.
Vėsesnė nei įprasta pavasario pradžia
Remiantis preliminariais skaičiavimais, kovas Baltijos regione gali išlaikyti ryškesnius žiemos bruožus. Prognozuojama, kad naktimis temperatūra dažnai išliks neigiama, o kai kur gali nukristi ir iki -5 ar -8 laipsnių. Dienomis vyraus silpnai teigiamos arba artimos nuliui reikšmės, todėl sniego tirpsmas gali būti lėtesnis, o dirvožemio šilimas – vėluojantis.
Balandis, kuris pastaraisiais metais neretai pasižymėjo ankstyvomis šilumos bangomis, šiemet gali būti santūresnis. Sinoptikai numato, kad temperatūra dažniau svyruos tarp +3 ir +10 laipsnių, o šiltesni epizodai bus trumpesni. Kritulių kiekis, tikėtina, viršys daugiametį vidurkį, todėl pavasaris gali būti drėgnas, su dažnesniais lietaus ir šlapdribos epizodais.
Lietuva: permainingų orų laikotarpis
Lietuvoje prognozės signalizuoja panašią tendenciją. Kovas gali priminti vėlyvą žiemą – su naktiniais pašalimais, mišriais krituliais ir nepastovia dienos temperatūra. Tokios sąlygos paprastai reiškia didesnę plikledžio tikimybę rytais ir vakarais, taip pat sudėtingesnes eismo sąlygas regioniniuose keliuose.
Balandį temperatūra turėtų palaipsniui kilti, tačiau stabilios, dviženklės šilumos gali tekti palaukti ilgiau nei įprasta. Didesnis kritulių kiekis gali lemti drėgnesnes dirvas, kas turės įtakos žemės ūkio darbų pradžiai, ypač ankstyvajai sėjai.
Regioninės tendencijos
Kaimyninėse šalyse – Latvijoje, Estijoje, Lenkijos šiaurinėje dalyje – meteorologiniai modeliai taip pat rodo vėsesnį pavasario startą. Temperatūra šiuose regionuose gali būti keliais laipsniais žemesnė už klimato normą, o kritulių kiekis – didesnis. Tai gali reikšti ilgiau išsilaikančią sniego dangą, vėlesnį augmenijos atsinaujinimą ir didesnę dirvos drėgmę.
Pietesniuose regionuose prognozės išlieka švelnesnės, tačiau ir ten gali būti mažiau saulėtų dienų bei dažnesni lietaus epizodai. Sinoptikai pažymi, kad pavasario pradžioje atmosferos cirkuliacija gali būti labiau cikloninė, todėl vyraus debesuotumas ir krituliai.
Ar tai paneigia klimato šiltėjimą?
Meteorologai primena, kad vienas vėsesnis ar drėgnesnis sezonas nereiškia ilgalaikės klimato kaitos tendencijų pasikeitimo. Klimato sistema pasižymi natūraliais svyravimais, o sezoninės anomalijos yra įprasta reiškinio dalis. Net ir vėsesnės pavasario pradžios metais gali pasitaikyti staigių atšilimų, trumpų šilumos rekordų ar ankstyvos vasariškos šilumos epizodų.
Ko tikėtis artimiausiu metu
Artimiausiomis savaitėmis Lietuvoje išliks pereinamųjų sezonų orams būdingas nepastovumas. Temperatūra svyruos apie 0 laipsnių ribą, krituliai keisis nuo sniego iki lietaus, o plikledžio rizika išliks aktuali. Sinoptikų teigimu, ryškesni ir stabilesni šilumos pokyčiai turėtų išryškėti antroje kovo pusėje ir balandžio pradžioje, kai didės Saulės spinduliuotė ir dažniau ims plūsti šiltesnės oro masės.
Nors kalendorius primena artėjantį pavasarį, atmosfera šiemet gali diktuoti lėtesnį scenarijų. Tokia dinamika primena, kad gamta retai laikosi žmogaus lūkesčių grafiko, o kiekvienas sezonas išlieka savotiška meteorologinė intriga.
