Lietuvos vairuotojai turėtų ruoštis naujam realybės etapui – degalai brangs ne tik dėl mokesčių, bet ir dėl Europos Sąjungos klimato politikos. Specialistai įspėja, kad nuo 2027 metų pradės veikti nauja taršos leidimų sistema, o degalų kainos gali išaugti net iki 2,5 euro už litrą.
Akcizai – tik ledkalnio viršūnė
Finansų ministerija jau parengė Akcizų įstatymo pakeitimą, pagal kurį dyzelino akcizas nuo kitų metų vis tiek bus didinamas – nors politikai buvo žadėję jį pristabdyti. Skaičiuojama, kad dyzelinas 2026 metais pabrangs apie keturis centus už litrą, tačiau tai tik pradžia.
Akcizas didės nuo 519,6 iki 553,6 eurų už 1000 litrų degalų, arba apie 6,5 procento. Oficialiai siekiama „subalansuoti mokestinę sistemą” ir išvengti staigių kainų šuolių, bet ekonomistai pripažįsta – degalų pigimo nebesitikėkime.
Nuo 2027 metų – nauja taršos leidimų era
Tikrasis lūžis laukia po dvejų metų, kai įsigalios ES taršos leidimų prekybos sistema (ETS 2). Pagal ją, visi degalų tiekėjai turės pirkti taršos leidimus už kiekvieną toną į atmosferą išmetamo anglies dioksido.
„Kuo daugiau parduosi benzino ar dyzelino, tuo daugiau turėsi įsigyti leidimų. Tai reiškia – kuo daugiau deginam, tuo brangiau kainuoja”, – aiškina specialistai.
Tiekėjai šių išlaidų nepadengs iš savo kišenės – jos bus perkeltos vartotojams. Rezultatas – brangesni degalai, šildymas ir transporto paslaugos.
Kainų šuolis – iki 40 centų už litrą
Vien dėl taršos leidimų sistema gali padidinti degalų kainą iki 40 centų už litrą. Tai reiškia, kad dyzelinas 2030 metais gali kainuoti net 2,5 euro už litrą.
Paradoksas tas, kad kuo lėčiau Europa pereis prie švaraus transporto, tuo brangiau mokėsime už degalus. Jei dyzelino vartojimas nemažės, taršos leidimai brangs, o kartu brangs ir kuras.
Kur keliaus surinkti pinigai?
Pagal ES planą, dalis surinktų lėšų keliaus į Socialinį klimato fondą, kuris turėtų padėti mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Šios lėšos bus naudojamos renovacijoms, subsidijoms elektromobiliams ir nemokamam viešajam transportui.
Vairuotojams – signalas ruoštis iš anksto
Ekspertai vieningai sutaria: dyzelino ir benzino kainos Lietuvoje tik kils. Vairuotojams patariama planuoti ilgalaikėje perspektyvoje – rinktis ekonomiškesnius automobilius, svarstyti alternatyvas, kaip biometanas, elektromobiliai ar hibridiniai varikliai.
Valstybė siunčia labai aiškų signalą – iškastinio kuro era baigiasi. Kas anksčiau prisitaikys, tas mažiau mokės.
Dabar – trumpas atokvėpis
Kol kas degalų kainos Lietuvoje išlieka stabilios. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, spalio pabaigoje benzinas kainavo apie 1,41 euro, dyzelinas – 1,46 euro už litrą. Skirtumas tarp jų mažiausias nuo birželio – vos 0,05 euro.
Tačiau tai, pasak ekspertų, tyla prieš audrą. Kai naujos ES taisyklės įsigalios, šis skirtumas išnyks, o kainos judės tik viena kryptimi – aukštyn.
Išvada
Artimiausiais metais Lietuvos vairuotojų laukia neišvengiama realybė – degalai brangs, ir greitai. Kainų augimą skatins ne tik vietiniai akcizai, bet ir ES siekis mažinti taršą. Tai reiškia, kad tie, kas anksčiau pereis prie ekonomiškesnių ar alternatyvių transporto sprendimų, išloš labiausiai.
Trumpai tariant – pildyti baką už 2 eurus už litrą greitai nebebus ekstremali prognozė, o kasdienybė.
