Klimato kaita keičia ne tik orus, bet ir pačius gyvūnus. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad Grenlandijos baltieji lokiai jau dabar genetiškai prisitaiko prie sparčiai šylančios aplinkos. Mokslininkai fiksuoja realius DNR pokyčius, kurie gali nulemti šių plėšrūnų ateitį pasaulyje, kuriame sniego ir ledo kasmet vis mažiau.
Baltieji lokiai tūkstančius metų buvo idealiai prisitaikę gyventi lede ir šaltyje. Tačiau Arktis šyla greičiau nei bet kuris kitas Žemės regionas, o tai verčia gyvūnus ieškoti naujų išlikimo būdų.
Mokslininkai rado ryšį tarp klimato ir DNR
Tyrimą atlikę mokslininkai nustatė tiesioginį ryšį tarp temperatūros kilimo pietryčių Grenlandijoje ir baltųjų lokių genetinių pokyčių. Tyrimo autorė, Rytų Anglijos universiteto ekologė dr. Alice Godden, teigia, kad šie rezultatai suteikia atsargios vilties – dalis populiacijos gali sugebėti prisitaikyti prie naujų sąlygų.
Tyrimo metu buvo analizuojami kraujo mėginiai iš dviejų skirtingų Grenlandijos regionų. Mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė vadinamiesiems „šokinėjantiems genams“ – DNR elementams, kurie suaktyvėja ekstremaliomis sąlygomis, tokiomis kaip maisto trūkumas, karštis ar staigūs aplinkos pokyčiai.
Kas yra „šokinėjantys genai“ ir kodėl jie svarbūs?
„Šokinėjantys genai“ (transpozonai) gali:
- sukelti genetines mutacijas,
- keisti genų veiklą,
- paspartinti prisitaikymą prie aplinkos.
Kai kurios iš šių mutacijų yra žalingos ir ilgainiui išnyksta. Tačiau naudingos mutacijos išlieka ir perduodamos palikuonims, taip palaipsniui keičiant visą populiaciją.
Mokslininkai nustatė, kad lokiai pietiniuose Grenlandijos regionuose, kur klimato kaita jaučiasi stipriau, mutuoja greičiau nei šiaurinės populiacijos.
Kaip keičiasi baltieji lokiai?
Nustatyti genetiniai pokyčiai rodo, kad lokiai palaipsniui prisitaiko prie:
- aukštesnės temperatūros,
- mažesnio ledo kiekio,
- ilgesnių badavimo periodų,
- įvairesnės mitybos.
Tyrimas atskleidė, kad keičiasi:
- medžiagų apykaita,
- šilumos tolerancija,
- gebėjimas virškinti stambesnį augalinį maistą, kai tradicinės grobio rūšys tampa sunkiau pasiekiamos.
Tai rodo, jog baltieji lokiai jau dabar bando išgyventi aplinkoje, kuri vis labiau skiriasi nuo tos, kuriai jie evoliuciškai buvo sukurti.
Ar tai reiškia, kad lokiams pavojus negresia?
Mokslininkai pabrėžia: prisitaikymas nereiškia, kad pavojus išnyko. Genetiniai pokyčiai vyksta, tačiau klimato kaita juda itin greitai. Jei ledo nykimas ir temperatūros kilimas tęsis dabartiniu tempu, evoliucija gali nespėti paskui aplinkos pokyčius.
Vis dėlto pats faktas, kad genetiniai prisitaikymo procesai jau vyksta, paneigia ankstesnę nuomonę, jog baltieji lokiai yra visiškai nepajėgūs prisitaikyti prie šylančio klimato.
Ne vieninteliai gyvūnai, kurie keičiasi
Baltieji lokiai – ne vienintelis pavyzdys. Mokslininkai vis dažniau fiksuoja greitus evoliucinius pokyčius šiuolaikiniuose gyvūnuose, gyvenančiuose žmogaus paveiktoje aplinkoje.
Pavyzdžiui:
- JAV miestų meškėnai turi trumpesnius snukius nei jų laukiniai giminaičiai.
- Miestuose gyvenantys gyvūnai tampa mažiau agresyvūs ir tolerantiškesni.
- Tokie pokyčiai primena ankstyvąsias prijaukinimo stadijas.
Tyrėjai pažymi, kad gyvūnai vis dažniau prisitaiko ne per tūkstančius, o per kelias kartas – tai rodo, kaip stipriai žmogaus veikla keičia natūralią evoliuciją.
Klimato kaita – evoliucijos katalizatorius
Grenlandijos baltųjų lokių atvejis yra aiškus signalas: klimato kaita jau dabar veikia gyvybės pagrindus – genus. Tai ne teoriniai modeliai, o realūs, laboratorijoje išmatuoti pokyčiai.
Mokslininkai pabrėžia, kad šie atradimai turėtų tapti dar vienu argumentu rimčiau vertinti klimato kaitos pasekmes. Nors gamta bando prisitaikyti, klausimas lieka atviras: ar spės ji tai padaryti laiku?
Šaltinis: https://www.dailymail.co.uk/sciencetech/article-15378019/Polar-bears-MUTATING-survive-climate-change.html
