Sniego padengti kalnai ir ledo laukai Antarktidoje. Šalčiausios pasaulio vietos susiduria su netikėtais klimato kaitos iššūkiais.
Ar galite įsivaizduoti gyvenimą, kur žiema trunka ištisus metus, o temperatūra nukrenta žemiau -50°C? Tokia realybė dešimtyje šalčiausių pasaulio šalių. Bet paradoksas – būtent šios šaltos vietos šyla greičiausiai. Poliarinis stiprinimo efektas čia veikia dvigubai stipriau nei kitur. Pažiūrėkime, kokios šalys patenka į šį sąrašą ir su kokiais iššūkiais jos susiduria.
10. JAV (Aliaska) – vidutinė temperatūra 2,1°C
Aliaska – kraštutinumų žemė. Čia susitinka šiaurės pašvaistės ir amžinas įšalas, modernūs miestai ir laukinė gamta. Bet šiltėjantis klimatas keičia viską. Amžinojo įšalo tirpimas griuna kelius, namus, vamzdynus.
Aliaskos pakrantės kenčia nuo erozijos – kai ledo nėra, bangos graužia krantus. Kaimo bendruomenės, šimtmečius gyvenusios prie jūros, dabar turi keltis giliau į sausumą. O tai ne tik logistikos, bet ir kultūros praradimo problema.
Žvejyba ir medžioklė, tradiciniai pragyvenimo šaltiniai, tampa nenuspėjami. Lašišos migruoja kitais maršrutais, elniai keičia ganyklas. Vietiniai gyventojai turi prisitaikyti arba išvykti.
9. Islandija – 2,0°C
Islandija – ugnis ir ledas viename. Geoterminė energija šildo namus, o ledynai dengia kalnus. Bet ledynai tirpsta rekordiniu greičiu. Vatnajökull, didžiausias Europos ledynas, per šimtmetį gali visai išnykti.
Tirpstantys ledynai sukelia netikėtas pasekmes. Sumažėjus ledo svoriui, aktyvėja vulkanai. Vanduo kaupiasi požeminiuose ežeruose, kartais prasiveržia katastrofiškais potvyniais. 2010 metų Eyjafjallajökull ugnikalnio išsiveržimas parodė, kaip lokalūs įvykiai gali sutrikdyti globalią aviaciją.
Bet islandai prisitaiko. Jie naudoja geoterminę energiją, vysto žaliąją energetiką, kuria tvarią ateitį. Turizmas klesti – žmonės atvyksta pamatyti ledynų, kol dar yra.
8. Suomija – 1,9°C
Suomija – tūkstančio ežerų šalis, kur žiemos buvo ilgos ir sniegingos. Dabar viskas keičiasi. Ežerai užšąla vėliau, tirpsta anksčiau. Tai keičia ne tik gamtą, bet ir kultūrą.
Tradicinė žvejyba ant ledo trumpėja. Slidinėjimo sezonas nenuspėjamas – viena žiema sniegas, kita – lietus. Miškų ūkis, svarbus ekonomikos sektorius, kenčia nuo kenkėjų, kurie anksčiau negalėjo išgyventi šaltyje.
Laplandijoje elnių augintojai mato, kaip keičiasi ganyklos. Ledinis lietus užšaldo samanas po sniegu, elniai negali jų pasiekti. Klimato kaita čia ne abstrakcija – tai kasdienybės iššūkis.
7. Kazachstanas – 1,6°C
Kazachstano stepės – milžiniškos, tuščios, šaltos. Žiemos čia žiaurios, vasaros – karštos. Klimato kaita šiuos kontrastus dar labiau didina.
Upės, maitinamos kalnų ledynų, pradeda sekti. Aralas, kadaise ketvirtas pagal dydį pasaulio ežeras, jau beveik išdžiūvęs. Dabar klimato kaita gresia ir kitoms vandens sistemoms.
Žemdirbystė, priklausoma nuo drėkinimo, kenčia nuo vandens trūkumo. Nomadai, tradiciškai ganę gyvulius stepėse, susiduria su sausromis ir nenuspėjamais orais. Tūkstantmetės tradicijos turi keistis per vieną kartą.
6. Norvegija (su Svalbardo archipelagu) – 1,3°C
Norvegijos fjordai ir Svalbardo ledynai – gamtos stebuklai, kurie keičiasi mūsų akyse. Svalbarde temperatūra kyla tris kartus greičiau nei pasaulio vidurkis.
Baltosios meškos praranda ledo platformas, nuo kurių medžioja. Ruoniai negali veistis be tvirto ledo. Visa Arkties ekosistema griūva. Svalbardo sėklų bankas, suprojektuotas išsaugoti pasaulio augalų įvairovę, pats kenčia nuo amžinojo įšalo tirpimo.
Norvegijos pakrantės mato naujus iššūkius – audros stiprėja, jūros lygis kyla, žvejybos zonos keičiasi. Bet norvegai investuoja į atsinaujinančią energiją, elektrinius automobilius, tvarią ateitį.
5. Mongolija – -0,9°C
Mongolijos žiemos – legendinės. Dzud – katastrofiškos žiemos, kai gyvuliai masiškai žūsta – tampa dažnesnės ir sunkesnės. 2010 metais žuvo 8 milijonai gyvulių, tūkstančiai šeimų prarado pragyvenimą.
Ulan Batoras – šalčiausia pasaulio sostinė, bet kartu viena labiausiai užterštų. Žiemą gyventojai kūrena anglimis, smogo lygis pasiekia pavojingas ribas. Klimato kaita ir oro tarša – dviguba grėsmė sveikatai.
Stepės džiūsta, dykumos plečiasi. Tradicinis nomadų gyvenimas, tūkstančius metų prisitaikęs prie gamtos ritmo, dabar turi keistis greičiau nei bet kada.
4. Grenlandija – -3,6°C
Grenlandijos ledo skydas – antras pagal dydį pasaulyje. Jei jis ištirptų, jūros lygis pakiltų 7 metrais. Ir jis tirpsta greičiau nei mokslininkai prognozavo.
2019 metais per vieną dieną ištirpo 12,5 milijardo tonų ledo. Tai užtektų padengti visą Lietuvą pusės metro vandens sluoksniu. Tirpimo greitis didėja eksponentiškai.
Vietiniai inuitai mato, kaip keičiasi jų pasaulis. Tradicinės medžioklės vietos tampa nepasiekiamos. Ledas, kuris buvo kelias, dabar – barjeras. Bet atsiranda ir naujų galimybių – mineralų gavyba, žvejyba naujose zonose.
3. Kanada (šiaurinės teritorijos) – -4,8°C
Kanados Arktis – milžiniška, tuščia, šalta. Čia gyvena vos kelios dešimtys tūkstančių žmonių milijonuose kvadratinių kilometrų. Bet klimato kaita čia jaučiama stipriausiai.
Amžinasis įšalas, dengiantis 40% Kanados teritorijos, tirpsta. Namai griūva, keliai lūžta, oro uostai deformuojasi. Whole bendruomenės turi būti perkeltos.
Šiaurės Vakarų praėjimas, šimtmečius buvęs neįveikiamas, dabar atviras laivybai. Tai atveria naujas ekonomines galimybes, bet ir geopolitines įtampas. Kas kontroliuoja Arkties vandenis?
2. Rusija (Sibiras) – -5,4°C
Sibiras – šalčio sinonimas. Oimiakonas, šalčiausias gyvenamas miestas, mato -60°C temperatūras. Bet net čia klimatas šiltėja.
Taiga dega kaip niekad anksčiau. 2021 metų gaisrai Jakutijoje buvo matomi iš kosmoso. Dūmai pasiekė Šiaurės ašigalį. Amžinojo įšalo tirpimas išlaisvina metaną – šiltnamio dujas 25 kartus stipresnes už CO2.
Transsibirinė magistralė, Baikalo ežeras, milijonai gyventojų – visi jaučia pokyčius. Žiemos trumpėja, vasaros karštėja, ekstremalūs orai dažnėja.
1. Antarktida – -56,7°C
Antarktida – šalčiausia vieta Žemėje. 1983 metais Vostok stotyje užfiksuota -89,2°C – žemiausia kada nors užregistruota temperatūra. Bet net čia vyksta pokyčiai.
Vakarų Antarktidos ledo skydas tirpsta negrįžtamai. Milžiniški aisbergai atitrūksta ir plaukia į vandenyną. Larsen C ledo šelfas 2017 metais prarado gabalą Lietuvos ploto dydžio.
Pingvinų kolonijos kenčia. Imperatoriškųjų pingvinų jaunikliai žūsta, kai ledas ištirpsta per anksti. Kriliai, Antarktidos maisto grandinės pagrindas, migruoja į šaltesnius vandenis. Visa ekosistema balansuoja ant ribos.
Ką daryti?
Šalčiausios pasaulio vietos šyla greičiausiai. Poliarinis stiprinimo efektas – kai baltą sniegą keičia tamsi žemė ar vanduo, sugeriama daugiau šilumos – spartina procesą.
Bet dar ne vėlu veikti:
Mažinkime išmetimus. Kiekviena sutaupyta tona CO2 svarbi. Rinkitės viešąjį transportą, taupykite energiją, valgykite mažiau mėsos.
Palaikykite atsinaujinančią energiją. Saulė, vėjas, hidroenergija – alternatyvos yra, tik reikia politinės valios.
Saugokite gamtą. Miškai, pelkės, jūrų žolės sugeria CO2. Jų išsaugojimas – klimato kaitos stabdymas.
Šviekite kitus. Dalijimasis informacija, diskusijos, pilietinis aktyvumas keičia visuomenę.
Pabaigai
Dešimt šalčiausių pasaulio šalių – ne tik geografinis sąrašas. Tai pasakojimas apie planetos pokyčius, žmonių prisitaikymą, ateities iššūkius. Šios vietos, atrodžiusios amžinos ir nekintančios, keičiasi greičiau nei bet kur kitur.
Ledynų tirpimas Grenlandijoje kels jūros lygį Maldyvuose. Sibiro gaisrai keičia orą Europoje. Antarktidos pokyčiai veikia vandenyno sroves visame pasaulyje. Esame susiję labiau nei įsivaizduojame.
Šalčiausios vietos siunčia žinutę – klimato kaita reali, greita, pavojinga. Bet dar turime laiko veikti. Kiekvienas sprendimas, kiekvienas veiksmas svarbus. Ką darysite šiandien, kad rytoj būtų geriau?
