Generatyvinis dirbtinis intelektas iš laboratorijų ir demonstracijų salių persikelia į kasdienį darbą – tyliai, bet negrįžtamai. Kol vieni dar ginčijasi, ar DI yra tik dar vienas produktyvumo žaislas, technologijų gigantai jau skaičiuoja, kuriose profesijose pokytis bus skausmingiausias. Naujausia „Microsoft“ analizė siunčia aiškų signalą: daliai darbuotojų metas ruoštis ne kosmetiniams patobulinimams, o struktūriniam vaidmens persibrėžimui.
Tyrime, kurį atliko Microsoft tyrimų padalinys, buvo nagrinėjama, kaip realiose darbo užduotyse pritaikomi kalbos pagrindu veikiantys DI įrankiai. Analizė rėmėsi daugiau nei 200 tūkst. anonimizuotų pokalbių su „Bing Copilot“, surinktų per 2024 m. laikotarpį. Tai ne teorinis modeliavimas, o faktinis naudojimo elgsenos pjūvis: kokios užduotys DI patikimos dažniausiai, kaip sėkmingai jos įvykdomos ir kokį vaidmenį DI užima konkrečiuose darbuose.
Kalbos profesijos – pirmoje smūgio linijoje
Rezultatai atskleidžia tendenciją, kuri jau buvo juntama, bet dabar įgauna kiekybinį svorį. Didžiausius DI pritaikomumo balus pasiekė profesijos, kurių esmė – kalba, informacijos apdorojimas ir turinio kūrimas. Vertėjai, istorikai, rašytojai, klientų aptarnavimo specialistai – tai sritys, kuriose DI ne tik asistuoja, bet ir demonstruoja aukštą užduočių atlikimo sėkmę.
Vertėjų veikloje fiksuota itin aukšta užduočių aprėptis rodo, kad su šia profesija susiję klausimai DI sistemose pasirodo beveik nuolat. Dar svarbiau – aukštas sėkmės rodiklis. Tai reiškia, kad DI geba tiksliai generuoti, adaptuoti ir redaguoti tekstus įvairiomis kalbomis, išlaikydamas struktūrą bei prasmę. Praktinė išvada akivaizdi: užduotys, kurios anksčiau reikalavo ilgo žmogaus darbo, vis dažniau sprendžiamos per minutes.
Istorikų ir su rašymu susijusių profesijų atvejis atskleidžia kitą DI stiprybę – gebėjimą greitai apibendrinti didelius informacijos kiekius, generuoti aiškinamuosius tekstus, kurti analitinius juodraščius. Tai keičia ne tik darbo tempą, bet ir patį kūrybinio proceso modelį.
Poveikis ≠ pakeitimas
Aukšti DI pritaikomumo balai nereiškia, kad profesijos „išnyks rytoj“. Jie signalizuoja, kad reikšminga dalis užduočių gali būti automatizuota arba perimta DI. Kitaip tariant, keičiasi darbo struktūra. Žmogaus vaidmuo slenka nuo atlikėjo prie tikrintojo, redaktoriaus, stratego.
Tai kritinis niuansas, kurį dažnai ignoruoja apokaliptinės antraštės. DI dažniau padidina vieno darbuotojo našumą, nei visiškai panaikina pareigybę. Tačiau toks produktyvumo šuolis turi šalutinį efektą: organizacijoms reikia mažiau žmonių tam pačiam darbo kiekiui. Ilgainiui tai neišvengiamai reiškia spaudimą atlyginimams, konkurencijai ir reikalavimams kvalifikacijai.
Standartizuotos užduotys – greičiausiai transformuojamos
Analizė išryškina dar vieną dėsningumą. Greičiausiai keičiasi darbai, kuriuose dominuoja pasikartojančios, aiškiai struktūruotos užduotys: tekstų generavimas, duomenų apdorojimas, klientų užklausų valdymas, ataskaitų rengimas. Šiose srityse DI integracija vyksta sklandžiausiai, nes algoritmams lengviausia perimti standartizuotus procesus.
Net techninės ir analitinės profesijos – duomenų mokslininkai, rinkos tyrimų ar vadybos analitikai, svetainių kūrėjai – patenka į vidutinio ar didelio DI pritaikomumo zoną. Tai rodo, kad DI jau tampa nebe pagalbine, o esmine darbo ekosistemos dalimi.
Kur DI dar stringa
Kontrastas ryškus fizinio darbo profesijose. Mašinų operatoriai, techninės priežiūros specialistai, slaugytojai – sritys, kuriose būtinas tiesioginis žmogaus sprendimas, rankinis darbas ir situacinis vertinimas, kol kas išlieka mažiau veikiamos. Ne dėl to, kad DI ten nereikalingas, o todėl, kad tokias užduotis sudėtingiau patikimai automatizuoti realioje aplinkoje.
Darbo rinkos dinamika persikelia iš lėtos evoliucijos į pagreitintos adaptacijos fazę. Klausimas jau nebe „ar DI paveiks profesijas“, o „kurią užduočių dalį ir kaip greitai“. Didžiausią riziką patiria ne konkretūs pavadinimai pareigybių lentelėse, o funkcijos, kurias galima aprašyti algoritmais.
Tie, kurie savo vertę grindžia vien tik techniniu vykdymu, susidurs su spaudimu. Tie, kurie perims kontrolę, kontekstą ir sprendimų architektūrą – išloš. DI ne tiek naikina profesijas, kiek brutaliai išskiria, kas kuria vertę, o kas tik atlieka veiksmus.
