Naujausi „Luminor“ ir tyrimų agentūros „Norstat“ duomenys atskleidžia, kad Baltijos šalyse vis daugiau namų ūkių žiemos sezonu susiduria su padidėjusia finansine našta. Nors didžiajai daliai žmonių pavyksta stabiliai tvarkytis su įsipareigojimais, auga gyventojų dalis, kuriems mėnesinės sąskaitos tampa rimtu išbandymu.
Namų ūkių finansinė padėtis: kas labiausiai jaučia spaudimą?
Apklausų duomenys rodo, kad dauguma žmonių vis dar geba laiku padengti sąskaitas. Tačiau per pastaruosius metus padaugėjo tų, kuriems:
- privalomi mokėjimai tampa per dideli,
- atsiranda skolų grėsmė,
- nebelieka galimybės taupyti.
Ypač išsiskiria dvi tendencijos:
- 30–39 m. amžiaus grupė su įsipareigojimais tvarkosi geriausiai — stabilios pajamos ir karjeros pikas padeda suvaldyti išlaidas.
- regionuose gyvenantys žmonės, ypač mažesniuose miestuose, dažniau jaučia šildymo ir būsto išlaidų poveikį.
Žiema — kritinis laikotarpis vyresniems gyventojams
Šaltuoju sezonu fiksuotos išlaidos šauna į viršų: šildymas, elektra, priežiūra.
Apklausos rodo, kad daugeliui vyresnių nei 50 metų gyventojų būtent žiema tampa finansiškai sunkiausia, nes:
- pajamos dažnai nekinta,
- o sąskaitos padidėja ženkliai.
Tokiose situacijose žmonės atsisako dalies pirkinių, taupo šildymą arba atideda svarbius mokėjimus.
Energijos kainos ir nuotaikos ekonomikoje
Nors infliacija bendrai stabilizuojasi, būsto ir energijos išlaidos išlieka jautria tema. Daugelyje savivaldybių:
- elektros energija per metus pabrango,
- dujų tarifai svyruoja,
- šildymo kainos skiriasi priklausomai nuo tiekėjo ir miesto.
Tai reiškia, kad vis didesnė šeimos pajamų dalis keliauja vien tik būsto išlaikymui, o taupymui lieka vis mažiau vietos.

Finansų ekspertės patarimai: kaip „susiimti“ su biudžetu
„Luminor“ finansų ekspertė Jekaterina Ziniča pabrėžia: stabilumą lemia planavimas, ne emocijos. Ji siūlo tris paprastus žingsnius.
1. Padarykite išlaidų auditą
Peržvelkite 3 paskutinius mėnesius:
- banko programėlėje,
- specialioje biudžeto programoje,
- arba „Excel“ skaičiuoklėje.
Taip aiškiai pamatysite, kur dingsta pinigai.
2. Apskaičiuokite energijos „piką“
Įsivertinkite:
- kiek vidutiniškai išleidžiate šildymui ir elektrai,
- kada išlaidos būna didžiausios.
Dalį lėšų verta atidėti iš anksto, kad žiema netaptų šoku.
3. Protingai apsipirkite
Pasidomėkite alternatyvomis:
- mažesnių prekių ženklų produkcija,
- akcijos ir nuolaidų laikotarpiai,
- planuojamas apsipirkimas.
Dažnai tai leidžia sutaupyti nepabloginant kokybės.
Be to, venkite impulsyvių pirkinių: kasdieninė kava „išsinešti“ per mėnesį gali virsti nemenkai suma.
Kodėl verta planuoti?
„Biudžeto planavimas leidžia ramiai padengti privalomas išlaidas ir kartu kurti rezervą ateičiai“, – sako J. Ziniča.
Jos nuomone, kiekviename biudžete turi būti vietos:
- taupymui,
- investicijoms,
net jei pradžioje tai tik nedidelės sumos.
Apklausa, kurioje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis Baltijos šalių gyventojų, rodo aiškią tendenciją: atlyginimai kyla, tačiau energijos ir būsto kaštai verčia laikytis daug griežtesnės finansinės drausmės nei anksčiau.
