Lietuviams, kurie skraido iš Vilniaus, Kauno ar Palangos oro uostų, artėja svarbūs pokyčiai. Europos Sąjungoje sutarta atnaujinti oro keleivių teises, kurios daug metų kėlė ginčų tarp keleivių ir oro linijų.
Svarbiausia žinia paprasta: kompensacijos už vėluojančius skrydžius turėtų išlikti, o kai kurios taisyklės keleiviams taps aiškesnės. Tačiau yra viena svarbi detalė – tai dar nėra galutinai įsigaliojusi tvarka. Susitarimą dar turi patvirtinti Europos Parlamentas ir ES Taryba.
Kas keisis oro keleiviams?
Europos Parlamento ir ES Tarybos derybininkai pasiekė preliminarų susitarimą dėl oro keleivių teisių reformos. Dabartinės taisyklės galioja nuo 2004 metų, todėl per daugiau nei du dešimtmečius susikaupė daug neaiškumų.
Keleiviai dažnai nežino, kada jiems priklauso kompensacija, kaip ją gauti ir ką daryti, jei oro linijos atsisako mokėti. Naujos taisyklės turėtų aiškiau apibrėžti keleivių teises ir sutrumpinti biurokratines procedūras.
Lietuviams tai aktualu ne tik keliaujant atostogų. Vis daugiau žmonių skraido darbo reikalais, lankyti šeimos užsienyje ar jungiamaisiais skrydžiais per kitus Europos oro uostus. Todėl aiškesnės taisyklės gali realiai sutaupyti ir pinigų, ir nervų.
Kompensacijos už vėlavimą turėtų išlikti
Viena svarbiausių naujienų – keleiviai ir toliau turėtų turėti teisę į kompensaciją, jei skrydis į galutinę paskirties vietą vėluoja daugiau nei 3 valandas.
Kompensacijos dydis priklausytų nuo skrydžio atstumo:
- 250 eurų – už skrydžius iki 1500 kilometrų;
- 400 eurų – už skrydžius nuo 1500 iki 3500 kilometrų;
- 600 eurų – už ilgesnius skrydžius.
Tai reiškia, kad daugeliui skrydžių iš Lietuvos į Europos miestus aktualiausios būtų 250 arba 400 eurų kompensacijos.
Svarbu ir tai, kad kompensacija nepriklauso automatiškai vien dėl bet kokio vėlavimo. Skaičiuojamas ne išvykimo, o atvykimo į galutinę paskirties vietą vėlavimas.
Kada oro linijos galės nemokėti?
Oro linijos ir toliau galės išvengti kompensacijos, jei vėlavimą ar skrydžio atšaukimą sukėlė ypatingos aplinkybės, kurių jos negalėjo kontroliuoti.
Tai gali būti pavojingos oro sąlygos, stichinės nelaimės, karo veiksmai, oro eismo valdymo sutrikimai, tam tikri streikai ar incidentai su agresyviais keleiviais.
Tačiau vien pasakyti „ypatingos aplinkybės“ nepakaks. Oro bendrovė turės paaiškinti, kodėl kompensacija nemokama, ir nurodyti konkrečias priežastis.
Keleiviams tai svarbu, nes iki šiol dalis ginčų būtent čia ir įstrigdavo: žmogus gaudavo trumpą atsakymą, kad kompensacija nepriklauso, bet aiškaus paaiškinimo nebūdavo.
Įstrigote oro uoste? Pagalba turės būti aiškesnė
Naujos taisyklės turėtų sustiprinti ir oro linijų pareigą pasirūpinti keleiviais, kurie įstringa oro uoste.
Jeigu laukimas užsitęsia, oro bendrovė turės pasirūpinti gaiviaisiais gėrimais, maitinimu, o prireikus – ir nakvyne. Jei vėlavimas tęsiasi per naktį, keleiviui turėtų būti suteiktas viešbutis, tačiau ši pareiga būtų ribojama iki trijų naktų.
Tai ypač aktualu jungiamųjų skrydžių atveju. Pavyzdžiui, jei lietuvis skrenda iš Vilniaus per Varšuvą, Frankfurtą ar Amsterdamą ir dėl sutrikimo lieka tarpiniame oro uoste, jis turi žinoti, kad vien „palaukite rytojaus“ nėra pakankamas sprendimas.
Kompensacijos prašymas turėtų tapti paprastesnis
Iki šiol daug keleivių tiesiog nuleisdavo rankas. Kompensacijos prašymas atrodydavo sudėtingas, oro linijos atsakydavo lėtai, o kai kurie žmonės net nežinodavo, nuo ko pradėti.
Pagal naują susitarimą oro linijos turės per 4 dienas nuo kelionės sutrikimo keleiviams pateikti aiškias instrukcijas, kaip prašyti kompensacijos.
Keleivis turės 9 mėnesius pateikti prašymą. Gavusi prašymą, oro bendrovė turės per 30 dienų sumokėti kompensaciją arba aiškiai paaiškinti, kodėl ji nepriklauso.
Tai reiškia, kad keleivis neturėtų būti mėnesių mėnesiais stumdomas tarp formų, klientų aptarnavimo robotų ir neaiškių atsakymų.
Šeimos neturėtų mokėti už sėdėjimą kartu
Vienas labiausiai keleivius erzinančių dalykų – mokestis už vietas šalia vienas kito. Ypač kai šeima keliauja su vaikais.
Pagal naują susitarimą oro linijos negalėtų imti papildomo mokesčio už tai, kad suaugęs žmogus sėdėtų šalia vaiko iki 14 metų.
Tokia pati teisė sėdėti šalia lydinčio asmens būtų taikoma ir keleiviams su negalia, riboto judumo žmonėms bei nėščioms moterims.
Lietuvių šeimoms, kurios vasarą skrenda atostogų pigių skrydžių bendrovėmis, tai gali būti vienas praktiškiausių pokyčių.
Rankinis bagažas – viena jautriausių naujienų
Daug klausimų kelia ir rankinis bagažas. Pagal pasiektą susitarimą keleiviai turėtų turėti teisę į vieną asmeninį daiktą, pavyzdžiui, nedidelę kuprinę, rankinę ar kompiuterio krepšį, be papildomo mokesčio.
Bilietų kainos taip pat turėtų būti rodomos aiškiau: jau pirkimo pradžioje keleivis turėtų matyti, kas įskaičiuota į kainą.
Tačiau čia yra niuansas. Oro linijos galėtų siūlyti pigesnius bilietus tiems keleiviams, kurie savanoriškai renkasi keliauti visai be rankinio bagažo.
Todėl nereikėtų manyti, kad visi papildomi bagažo mokesčiai tiesiog išnyks. Greičiau siekiama, kad keleivis nuo pradžių aiškiai matytų, ką perka, ir nebūtų nustebintas paskutiniame užsakymo žingsnyje.
Vardo klaidos ir įlaipinimo talonai
Naujos taisyklės taip pat numato, kad oro linijos neturėtų imti papildomo mokesčio už netyčinių vardo ar pavardės rašybos klaidų taisymą.
Tai svarbu, nes net viena raidė biliete kartais gali sukelti didelį stresą. Ypač kai klaida pastebima likus nedaug laiko iki skrydžio.
Taip pat keleiviai neturėtų būti baudžiami už tai, kad naudoja atsispausdintą įlaipinimo taloną arba skaitmeninį dokumentą telefone. Kitaip tariant, žmogui neturėtų būti primetama vien tik oro linijų programėlė kaip vienintelis būdas pateikti bilietą.
Kada naujos taisyklės įsigalios?
Kol kas susitarimas yra preliminarus. Jį dar turi formaliai patvirtinti Europos Parlamentas ir ES Taryba. Europos Parlamento balsavimas planuojamas artimiausiomis savaitėmis.
Jeigu procesas vyks sklandžiai, naujos taisyklės galėtų pradėti galioti 2027 metais.
Tai reiškia, kad šiandien keliaujantiems žmonėms dar galioja dabartinė tvarka. Tačiau kryptis aiški – ES siekia, kad keleiviams būtų paprasčiau gauti informaciją, kompensacijas ir pagalbą, kai skrydis sugriūva ne dėl jų kaltės.
Ką dabar verta daryti keleiviams?
Net ir iki naujų taisyklių įsigaliojimo verta laikytis kelių paprastų principų.
Visada saugokite bilietus, įlaipinimo talonus, oro linijų pranešimus ir žinutes apie vėlavimą. Jeigu skrydis atšaukiamas ar smarkiai vėluoja, fotografuokite oro uosto ekranus ir išsaugokite visą susirašinėjimą.
Jeigu perkate jungiamąjį skrydį, pasitikrinkite, ar visa kelionė yra viename biliete. Tai gali turėti didelę reikšmę kompensacijai ir nukreipimui kitu maršrutu.
O svarbiausia – nepasiduokite vien pirmam oro linijų atsakymui. Jei manote, kad kompensacija priklauso, verta pasitikrinti savo teises ir pateikti prašymą.
Paprasta išvada Lietuvos keleiviams
Lietuviams, skraidantiems po Europą, naujos ES taisyklės gali reikšti daugiau aiškumo ir mažiau gudrybių iš oro linijų pusės.
Kompensacijos už daugiau nei 3 valandų vėlavimą turėtų išlikti. Šeimos su vaikais turėtų sėdėti kartu be papildomų mokesčių. Kainos turėtų būti aiškesnės, o kompensacijos prašymas – paprastesnis.
Tačiau kol taisyklės nepatvirtintos galutinai, jų nereikia laikyti jau veikiančiu įstatymu. Tai svarbus žingsnis, bet keleiviams dar teks sulaukti galutinio patvirtinimo.
