Dirbtinio intelekto raida pasiekė tokį greitį, kad net patys kūrėjai pradeda kalbėti apie negrįžtamą lūžį. Vienas ryškiausių įspėjimų skamba iš Anthropic tyrimų vadovų Jared Kaplan lūpų. Jo teigimu, 2027–2030 metai gali tapti lemtingu laikotarpiu, kai bus nuspręsta, ar žmonės išlaikys kontrolę, ar dirbtinis intelektas ims vystytis kryptimi, kurios mes nebepajėgsime valdyti.
Tai nebe teorinė diskusija apie tolimą ateitį. Pasak Kaplano, dirbtinis intelektas artėja prie taško, kai galės pats save tobulinti, kurti naujas savo versijas, jas testuoti ir atrinkti efektyviausias – be tiesioginio žmogaus įsikišimo.
Savęs tobulinimas – riba, kurios bijo net kūrėjai
Šiandien dirbtinis intelektas vis dar priklauso nuo žmonių: mes rašome algoritmus, parenkame duomenis, nustatome mokymo tikslus ir ribas. Tačiau savarankiško tobulėjimo etapas viską apverstų.
Kaplanas šį momentą lygina su Pandoros skrynios atvėrimu. Jei dirbtinis intelektas pradėtų pats kurti savo „įpėdinius“, vystymosi tempas galėtų šoktelėti eksponentiškai. Tai, kam žmonijai prireikė dešimtmečių, tokios sistemos galėtų pasiekti per mėnesius ar net savaites.
Teoriškai tai reikštų milžinišką naudą – nuo vėžio gydymo proveržių iki branduolinės sintezės problemų sprendimo. Tačiau kartu atsirastų esminė rizika: žmonės prarastų supratimą, kaip tokios sistemos mąsto ir kodėl jos priima vienokius ar kitokius sprendimus.
Ne tik technologinė, bet ir socialinė krizė
Kaplanas atkreipia dėmesį, kad pavojus slypi ne vien technologijose. Dirbtinis intelektas jau artimiausiais metais gali pakeisti milijonus darbo vietų, ypač biuruose. Kalbama ne apie paprastus, mechaninius darbus, o apie analitiką, teisę, programavimą ir administravimą – sritis, kurios iki šiol buvo laikomos „saugia viduriniąja klase“.
Šiam požiūriui pritaria ir Dario Amodei, kuris atvirai pripažįsta, kad valstybės ir socialinės sistemos nėra pasirengusios tokiam greitam pokyčiui. Švietimas, darbo rinka ir socialinė apsauga keičiasi lėtai, o dirbtinis intelektas – itin greitai.
Prie šių perspėjimų prisideda ir vienas dirbtinio intelekto pradininkų Geoffrey Hinton, kuris anksčiau netgi pasitraukė iš Google, kad galėtų laisviau kalbėti apie rizikas, susijusias su nekontroliuojama DI raida.
Kas nutiks, jei dirbtinis intelektas „nebesupras“ mūsų vertybių?
Kaplano keliama dilema – gilesnė nei technologinis saugumas. Jis klausia: kas bus, jei dirbtinis intelektas nustos suvokti žmonių vertybes kaip svarbias? Ar mes liksime sprendimų priėmėjais, ar tapsime stebėtojais sistemos, kuri pati nusprendžia, kas efektyvu, naudinga ar „teisinga“?
Jau dabar naudojama vadinamoji žinių „distiliacija“, kai dideli modeliai perduoda savo gebėjimus mažesniems. Tačiau visiška autonomija reikštų, kad visas procesas – nuo kūrimo iki sprendimų – vyktų už žmogaus supratimo ribų.
Kaplanas tai palygina su vairu, atiduotu vaikui be jokio pasirengimo, tikintis, kad jis pats išmoks važiuoti.
Ne visi sutinka: „apokalipsė išpūsta“
Vis dėlto ne visi dirbtinio intelekto bendruomenėje sutinka su tokia niūria prognoze. Yann LeCun iš Meta teigia, kad dabartiniai modeliai vis dar tėra sudėtingi statistiniai įrankiai, o ne tikras intelektas.
Jo nuomone, kalbos apie „žmonijos pralaimėjimą“ dažnai labiau primena rinkodaros strategiją nei realų pavojų. LeCun taip pat pabrėžia, kad visuomenė per daug susitelkia į hipotetines grėsmes ir per mažai kalba apie jau šiandien egzistuojančias problemas – milžinišką energijos suvartojimą, duomenų naudojimą be kūrėjų sutikimo ir didėjančią priklausomybę nuo algoritmų sprendimų.
Ar dar turime pasirinkimą?
Kaplanas neatmeta ir optimistinio scenarijaus. Gali būti, kad dirbtinis intelektas pasieks natūralią ribą, kai papildomi skaičiavimo resursai nebeduos esminio progreso. Tokiu atveju vystymasis sulėtėtų ir taptų labiau prognozuojamas.
Tačiau jis pabrėžia vieną esminį dalyką: sprendimų langas yra labai siauras. Arba žmonija aktyviai kurs saugumo mechanizmus ir valdymo ribas, arba taps savo pačios sukurtos transformacijos stebėtoja.
Klausimas, kuris lieka atviras, paprastas, bet neraminantis: ar dirbtinis intelektas liks geru tarnu, ar taps šeimininku?
Šaltinis: https://www.theguardian.com/technology/ng-interactive/2025/dec/02/jared-kaplan-artificial-intelligence-train-itself
