Didžioji piramidė vėl kursto paslaptis: tyrėjas jos matmenyse įžvelgė kodą, susijusį su Mėnuliu ir planetomis

Didžioji Gizos piramidė jau seniai yra vienas tų statinių, apie kuriuos žmonės kalba ne tik kaip apie istorijos paminklą. Ji traukia mokslininkus, keliautojus, sąmokslo teorijų mėgėjus ir visus, kuriems sunku patikėti, kad prieš daugiau nei 4 tūkst. metų žmonės galėjo pastatyti tokį tikslų, milžinišką ir iki šiol paslaptimis apaugusį statinį.

Dabar atsirado dar viena teorija. Nepriklausomas tyrėjas Sefi Levy teigia, kad Didžioji piramidė gali slėpti ne paslaptingą kambarį ar auksu užpildytą kamerą, o kai ką daug keistesnio – skaičių sistemą, įrašytą pačiuose statinio matmenyse.

Pagal jo versiją, piramidės aukštis, pagrindo plotis, šonų nuolydis ir kiti proporcijų ryšiai gali būti susiję su Mėnulio ciklais, planetomis, senovės Egipto kalendoriumi ir net egiptiečių pasaulio sukūrimo mitu. Skamba įspūdingai, bet čia iš karto reikia pasakyti svarbiausią dalyką: ši teorija dar nėra nepriklausomai patvirtinta.

Skaičiai, kurie atrodo per daug tikslūs

Levy analizavo Didžiosios piramidės matmenis ir bandė juose ieškoti ryšių su astronominiais ciklais. Vienas jo minimas skaičius – 27,5. Jis artimas laikotarpiui tarp Mėnulio praėjimų per perigėjų, kai Mėnulis būna arčiausiai Žemės.

Kitas skaičius – 70. Tyrėjas jį sieja su laikotarpiu, per kurį Sirijus senovės Egipto stebėtojams būdavo nematomas prieš vėl pasirodydamas danguje. Įdomu tai, kad maždaug 70 dienų trukmė siejama ir su mumifikacijos procesu.

Be to, tyrėjas teigia radęs galimų ryšių su Saturno, Jupiterio, Veneros ir Marso ciklais, taip pat su π ir aukso pjūvio proporcijomis. Tokie sutapimai skamba beveik kaip užuomina, kad piramidė galėjo būti ne tik kapavietė, bet ir savotiška akmeninė žinutė ateičiai.

Bet čia prasideda didysis „bet“

Problema ta, kad skaičiai yra pavojingas dalykas. Jei labai ilgai ieškai sutapimų, kažkuriuos jų beveik visada rasi. Pats Levy bandė tai patikrinti: jis sumodeliavo 100 tūkst. hipotetinių piramidžių ir žiūrėjo, kiek jų duotų panašių matematinių ar astronominių atitikimų.

Jo skaičiavimu, apie 2,4 proc. modelių turėjo tiek pat ar daugiau sutapimų nei Didžioji piramidė. Tyrėjui tai atrodo reikšminga, bet kitiems tai dar nėra galutinis įrodymas. Ypač todėl, kad analizė buvo atlikta jau žinant realius piramidės matmenis ir ieškomas reikšmes.

Kitaip tariant, teorija intriguojanti, bet ji dar neperžengė ribos nuo „įdomu“ iki „įrodyta“.

Piramidė kaip pasaulio pradžios simbolis

Levy teorija nesustoja ties matematika. Jis ją sieja su senovės Egipto sukūrimo mitu. Pagal Heliopolio tradiciją, pradžioje egzistavo vandeningas chaosas, iš kurio iškilo pirmapradė Benbeno kalva. Būtent nuo jos, egiptiečių tikėjimu, prasidėjo kūrimas.

Tyrėjas mano, kad Didžioji piramidė galėjo simboliškai atkartoti šią pirmapradę kalvą. Dar drąsesnė jo mintis – kad mito šaknys galėjo būti susijusios su vadinamąja Sacharos akimi, milžinišku žiediniu geologiniu dariniu Mauritanijoje. Pasak jo, tolimoje praeityje ši vieta galėjo būti drėgnesnė, o jos atmintis vėliau galėjo persikelti į egiptiečių mitologiją.

Tačiau ir ši dalis kol kas lieka spėjimu. Tiesioginių įrodymų, kad Didžioji piramidė būtų susijusi su Sacharos akimi, nėra.

Ką iš tikrųjų žinome?

Vyraujanti egiptologų nuomonė išlieka daug žemiškesnė: Didžioji piramidė buvo pastatyta kaip faraono Cheopso laidojimo paminklas. Tai patvirtina jos vieta Gizos nekropolyje, laidojimo kompleksas ir viduje esantis granito sarkofagas.

Tačiau paslapties tai iki galo nepanaikina. Nėra tiesioginio senovinio teksto, kuriame būtų aiškiai parašyta, kad piramidės matmenys sąmoningai koduoja astronominius ciklus. Bet nėra ir tokio paprasto atsakymo, kuris visiems laikams uždarytų diskusiją.

Todėl ši teorija ir kabina. Ji leidžia dar kartą pažvelgti į Didžiąją piramidę ne tik kaip į akmenų kalną dykumoje, o kaip į statinį, kuris po tūkstančių metų vis dar sugeba priversti žmones ginčytis, skaičiuoti ir klausti: ar mes tikrai jau viską apie ją supratome?