Dirbtinis intelektas dar kartą peržengė ribą, kuri anksčiau atrodė neįveikiama. Pirmą kartą istorijoje dirbtinio intelekto atlikėja Xania Monét pateko į prestižinį „Billboard Adult R&B Airplay“ muzikos topą – erdvę, kurioje iki šiol karaliavo tik žmonės. Šis įvykis žymi ne tik technologinį proveržį, bet ir naują kultūros istorijos etapą – kai muziką kuriančios mašinos ima dalyvauti toje pačioje rinkoje, kaip ir jų kūrėjai.
Kas yra Xania Monét?
Xania Monét – ne gyvas žmogus, o dirbtinio intelekto modelis, išmokytas kurti ir atlikti R&B muziką. Jos balsas – visiškai sintetinė neuroninių tinklų kūryba, tačiau klausytojai to beveik nepastebi: daina, patekusi į „Billboard“ eterį, skamba lyg ją būtų įrašęs profesionalus atlikėjas su emociniu krūviu ir tikra patirtimi.
Tai pirmas kartas, kai AI sukurtas balsas ir muzika pasiekia tokią pripažinimo viršūnę – ne kaip eksperimentas „YouTube“ ar „TikTok“, o kaip komercinis produktas, kuris sulaukė realių radijo transliacijų ir klausytojų simpatijų.
Mašinos, kurios dainuoja
Dirbtinio intelekto atlikėjai iki šiol egzistavo kaip nišiniai projektai – skaitmeniniai personažai, tokie kaip „FN Meka“ ar „Miquela“, kurių muzika buvo daugiau rinkodaros žaidimas nei tikras meninis reiškinys. Tačiau Xania Monét atvejis išsiskiria: jos daina ne tik sukurta neuroninių tinklų, bet ir savo struktūra, aranžuote bei emociniu tonusu atitinka radijo standartus.
Moksliniu požiūriu, jos kūrybos pagrindas – generatyviniai modeliai, kurie jungia natūralaus kalbos apdorojimo (angl. NLP), balso sintezės ir muzikos analizės algoritmus. Jie išmoko milijonus įrašų ir geba generuoti ne tik ritmą ar melodiją, bet ir subtilų žmogaus emocijos įspūdį.
Kūrybos ir autorystės klausimai
Šis pasiekimas kelia naujų klausimų, kuriems dar nėra aiškių atsakymų. Kas yra tokios dainos autorius? Inžinieriai, kurie apmokė modelį? Įmonė, kuriai priklauso kodas? Ar pats dirbtinis intelektas, kuris sukuria unikalų kūrinį be tiesioginės žmogaus kontrolės?
Teisininkai ir muzikos industrijos atstovai jau spėlioja, kad tokie atvejai gali perrašyti autorių teisių sampratą. Jei kūrinys sukurtas ne žmogaus, bet mašinos, ar jis gali būti registruojamas kaip intelektinė nuosavybė? Ir kas gauna honorarus, kai daina pasiekia topus?
Emocijos be žmogaus?
Ilgą laiką manyta, kad muzikoje mašina niekada nepasieks žmogaus, nes menas esą kyla iš jausmų, patirties ir išgyvenimų. Tačiau Xania Monét atvejis rodo, kad emocinė iliuzija gali būti pakankamai įtikinama – jei klausytojai pajunta emociją, ar iš tiesų svarbu, kas ją sukūrė?
Kritikai teigia, kad tai griauna pačią kūrybiškumo esmę: jei emocijos gali būti generuojamos, ar lieka vietos tikriems menininkams? O gal priešingai – tai išlaisvina žmones nuo rutinos ir leidžia technologijoms perimti techninį darbą, paliekant žmogui įkvėpimą ir prasmės paieškas?
Ateitis, kurioje scenoje dainuoja algoritmai
Xania Monét patekimą į „Billboard“ topus galima laikyti lūžio tašku muzikos istorijoje. Tai pirmas įrodymas, kad AI gali konkuruoti su žmonėmis ne laboratorijoje, o realioje rinkoje. Tik laiko klausimas, kada atsiras daugiau tokių atlikėjų – skirtingų žanrų, kalbų ir net „asmenybių“.
Viena aišku: šis įvykis negrįžtamai pakeitė ribą tarp kūrėjo ir kūrinio. Muzikos industrija įžengė į erą, kurioje algoritmas gali tapti žvaigžde, o žmogaus klausimas „kas dainuoja?“ – praranda savo ankstesnę prasmę.
Galbūt ateities koncertų afišose greta Beyoncé ar The Weeknd pamatysime vardą, kurio kūnas – tik kodas, bet balsas – milijonų mylimas.
