Dirbtinis intelektas vis dažniau pristatomas kaip nematoma, debesyse veikianti technologija, tačiau nauji skaičiavimai atskleidžia visai kitą realybę. Už kiekvieno DI atsakymo, vaizdo generavimo ar duomenų analizės slypi milžiniški duomenų centrai, kurių poveikis aplinkai jau dabar prilygsta didžiausių pasaulio miestų mastui. Remiantis naujausiais vertinimais, šiais metais dirbtinis intelektas sukėlė tiek pat anglies dioksido taršos, kiek visas Niujorkas, o vandens sunaudojo tiek, kiek žmonės visame pasaulyje išgeria vandens buteliuose.
Skaičiai, kurie kelia nerimą
Naujausi tyrimai rodo, kad dirbtinio intelekto infrastruktūra tampa viena iš sparčiausiai augančių aplinkos taršos šaltinių. Skaičiuojama, jog vien šiemet DI sistemoms palaikyti reikalinga energija ir aušinimas lėmė anglies dioksido išmetimus, siekiančius dešimtis milijonų tonų per metus. Tai reiškia, kad skaitmeninė technologija, kuri dažnai laikoma „švaria“, realybėje palieka labai apčiuopiamą ekologinį pėdsaką.
Tyrimo autoriai pabrėžia, kad pateikti duomenys greičiausiai yra konservatyvūs. Priežastis paprasta – viešai prieinama informacija apie dirbtinio intelekto veiklą yra ribota, o technologijų įmonės retai atskleidžia detalius duomenis apie konkrečias DI sistemas ir jų sunaudojamus išteklius.
Skaidrumo stoka – didžiausia problema
Tyrimo autorius Alexas de Vriesas-Gao, Amsterdamo aplinkos tyrimų instituto doktorantas, jau daugelį metų analizuoja duomenų centrų ir kriptovaliutų kasimo poveikį aplinkai. Jo teigimu, viena didžiausių kliūčių tiksliai įvertinti dirbtinio intelekto žalą yra technologijų bendrovių nenoras ar nesugebėjimas pateikti išsamius duomenis.
Nors metinėse tvarumo ataskaitose dažnai nurodomas bendras anglies dioksido išmetimas ar vandens sunaudojimas, šie skaičiai beveik niekada neišskaidomi pagal konkrečias veiklas. Kiek energijos ar vandens tenka būtent dirbtiniam intelektui – lieka neaišku. Pasak de Vrieso-Gao, jei DI taps neatsiejama kasdienio darbo ir paslaugų dalimi, jo poveikis aplinkai gali būti dar didesnis, nei dabar manoma.
Energijos apetitas auga greičiau nei bitkoinų kasimas
Norėdamas įvertinti realų mastą, tyrėjas rėmėsi ankstesniais akademiniais darbais, analitikų prognozėmis, įmonių finansinėmis ataskaitomis ir kita vieša informacija. Remiantis šiais šaltiniais, apskaičiuota, kad pasaulinis dirbtinio intelekto energijos suvartojimas šiais metais gali pasiekti apie 23 gigavatus. Tai daugiau nei elektros energijos kiekis, sunaudotas bitkoinų kasimui 2024 metais – veiklai, kuri jau seniai kritikuojama dėl milžiniško energijos švaistymo.
Ši energija reikalinga ne tik pačioms skaičiavimo operacijoms, bet ir sudėtingai infrastruktūrai palaikyti – serveriams, tinklams ir aušinimo sistemoms, kurios turi veikti ištisą parą.
CO₂ kiekiai prilygsta didmiesčiui
Įvertinus, kiek energijos sunaudoja dirbtinio intelekto įranga ir iš kur ši energija gaunama, galima prognozuoti ir išmetamo anglies dioksido kiekį. Skaičiavimai rodo, kad metinė tarša gali svyruoti nuo 32,6 iki 79,7 milijono tonų CO₂. Palyginimui, Niujorkas per metus išmeta apie 50 milijonų tonų anglies dioksido. Tai reiškia, kad DI jau dabar veikia panašiu taršos mastu kaip vienas didžiausių pasaulio miestų.
Vanduo – nematoma, bet kritinė sąnauda
Ne mažiau svarbus ir vandens klausimas. Duomenų centrai yra didžiuliai vandens vartotojai, nes serveriams aušinti naudojamos sudėtingos sistemos, kurios dažnai remiasi vandens garinimu. Be to, vandens reikia ir elektrinėms, tiekiančioms energiją šiems centrams – ypač toms, kurios naudoja garo turbinas.
Pasak de Vrieso-Gao, dirbtinis intelektas šiais metais gali sunaudoti nuo 312,5 iki 764,6 milijardo litrų vandens. Tai skaičiai, kurie jau dabar viršija ankstesnes prognozes. Dar 2023 metais atliktame tyrime buvo manoma, kad iki 2027-ųjų vandens suvartojimas sieks apie 600 milijardų litrų, tačiau nauji duomenys rodo, kad šis lygis gali būti pasiektas gerokai anksčiau.
Uždara grandinė: daugiau DI – daugiau elektrinių
Didėjanti generatyvinio dirbtinio intelekto paklausa skatina statyti vis daugiau naujų duomenų centrų. Kartu su jais atsiranda ir poreikis naujoms elektrinėms, kurios savo ruožtu naudoja dar daugiau vandens ir, jei veikia degindamos iškastinį kurą, išmeta papildomą kiekį šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Taip susidaro uždaras ratas, kuriame technologinė pažanga tiesiogiai didina spaudimą aplinkai.
Ekspertai pabrėžia, kad dirbtinis intelektas pats savaime nėra „blogis“, tačiau be aiškios politikos, didesnio skaidrumo ir realių investicijų į efektyvesnes, mažiau taršias technologijas, jo ekologinė kaina bus mokama visų – per didesnę taršą, vandens trūkumą ir spartėjantį klimato kaitos poveikį.
