Du skirtingi keliai: Lietuva kelia mokesčius, Norvegija mažina kainas – ką tai sako apie 2026 m. biudžetus

2026 metų biudžetai Europoje vis aiškiau parodo, kaip skirtingai valstybės renkasi spręsti tas pačias problemas: infliaciją, viešųjų paslaugų finansavimą, klimato politiką ir socialinę nelygybę. Kol Lietuvoje Vyriausybė patvirtino biudžetą, kuriame numatytas mokesčių didinimas ir griežtesnė fiskalinė disciplina, Norvegija eina priešinga kryptimi – galutinis 2026 m. biudžetas numato kainų mažinimą gyventojams, platesnę socialinę paramą ir papildomas investicijas į viešąsias paslaugas.

Šis kontrastas kelia natūralų klausimą: ką tai realiai reiškia žmonėms ir kokias skirtingas politines filosofijas atspindi šie sprendimai?

Lietuva: daugiau pajamų į biudžetą per mokesčius

Lietuvos 2026 m. valstybės biudžetas priimtas sudėtingomis sąlygomis – augančios gynybos išlaidos, didėjantis valstybės įsipareigojimų skaičius ir spaudimas išlaikyti fiskalinį stabilumą paskatino Vyriausybę rinktis nepopuliarius sprendimus. Didinama dalis mokesčių, peržiūrimos lengvatos, o daliai gyventojų realios disponuojamos pajamos mažėja.

Akcentuojama, kad papildomos lėšos būtinos krašto apsaugai, viešajam sektoriui ir ilgalaikiams įsipareigojimams. Tačiau kasdienybėje tai reiškia brangesnes paslaugas, didesnę mokestinę naštą dirbantiesiems ir lėtesnį vartojimo augimą. Biudžeto logika aiški – pirmiausia stabilumas ir įsipareigojimų vykdymas, net jei tai trumpuoju laikotarpiu skaudžiau atsiliepia gyventojams.

i

Norvegija: kai biudžetas mažina kainas, o ne jas kelia

Visai kitokį vaizdą rodo Norvegijos 2026 m. biudžetas, patvirtintas po ilgų derybų tarp Vyriausybės, Socialistų kairiosios partijos (SV) ir Žaliųjų (MDG). Susitarimas leido išvengti politinės krizės ir atnešė sprendimus, kurie daugeliui gyventojų bus juntami tiesiogiai piniginėje.

Vienas ryškiausių pokyčių – viešojo transporto atpigimas. Nuo 2026 m. mėnesiniai bilietai visoje šalyje pigs 100 Norvegijos kronų. Be to, pradėtas ruošti nacionalinis bilietas „Norgeskortet“, kuris ateityje leis naudotis visais viešojo transporto maršrutais su viena kortele. Tai aiškus signalas, kad valstybė sąmoningai skatina gyventojus rinktis viešąjį transportą, o ne automobilį.

Vairuotojams sprendimai mišrūs: atsisakyta planuoto degalų akcizo didinimo, tačiau kartu mažinama PVM lengvata elektromobiliams. Tai reiškia, kad elektromobiliai nuo 2026 m. pabrangs, tačiau iškastinio kuro vartotojams papildomos naštos kol kas neatsiranda.

Sveikata: odontologija tampa labiau prieinama

Vienas svarbiausių Norvegijos biudžeto akcentų – sveikatos apsauga, ypač odontologija. Suaugusiųjų dantų gydymui skiriama papildomai 315,7 mln. NOK per valstybės kompensavimo sistemą „Helfo“. Dantų gydymo įkainiai didinami 10 proc., taip sumažinant gyventojų mokamą dalį.

Tai reikšmingas žingsnis, ypač palyginus su Lietuva, kur odontologija suaugusiesiems dažnai išlieka brangi ir menkai kompensuojama. Norvegijoje aiškiai deklaruojama, kad dantų sveikata yra bendros sveikatos dalis, o ne prabanga.

Papildomai 500 mln. NOK skiriama ligoninėms, daug dėmesio skiriant psichikos sveikatos ir priklausomybių gydymui – sritims, kurios po pandemijos ir ekonominių sukrėtimų tapo ypač jautrios.

Šeimos ir švietimas: mažesnės kainos, daugiau paslaugų

Norvegijos biudžetas stipriai orientuotas į šeimas. Nemokamos 12 valandų per savaitę pailgintos dienos grupės (SFO) 1–3 klasių mokiniams tampa įstatymiškai garantuota teise. Darželiuose didinamas darbuotojų skaičius, tam skiriant papildomus 600 mln. NOK.

Darželių kainos lubos išlieka – daugiausia 1 200 NOK per mėnesį, o atokiausiuose regionuose tik 700 NOK. Skaičiuojama, kad šeimos per metus gali sutaupyti nuo 31 000 iki 37 000 NOK. Tai ryškus kontrastas su Lietuva, kur vaikų priežiūros kaštai dažnai auga sparčiau nei kompensacijos.

i

Darbas ir socialinė apsauga: daugiau lankstumo

Nuo 2026 m. spalio neįgalumo pensijos gavėjai Norvegijoje galės uždirbti iki 1 G (apie 130 000 NOK per metus) neprarasdami išmokų. Taip siekiama skatinti žmones dirbti tiek, kiek leidžia sveikata, nesukuriant baimės netekti socialinio saugumo.

Tai rodo kitokį požiūrį į socialines išmokas – ne kaip į „spąstus“, o kaip į lankstų saugumo tinklą.

Klimatas ir regionai: ilga perspektyva

Biudžete numatyta sukurti pertvarkos komisiją, kuri iki 2027 m. parengs planą Norvegijos perėjimui nuo naftos pramonės prie žaliosios ekonomikos. Taip pat patvirtintas visiškas giliavandenės kasybos draudimas iki 2029 m.

Regionams skiriamas papildomas finansavimas – 3 mlrd. NOK savivaldybėms ir 1,1 mlrd. NOK apskritims, daugiausia viešajam transportui. Tai rodo, kad valstybė siekia išlaikyti regionų gyvybingumą, o ne tik sostinės augimą.

Mokesčiai: kasdienis poveikis gyventojams

Skirtingai nei Lietuvoje, Norvegijoje daugumai dirbančiųjų pajamų mokesčiai šiek tiek mažėja – nuo 200 iki 2 000 NOK per metus. Turto mokesčio riba didinama iki 1,9 mln. NOK, o elektros kainų kompensavimo schema galios visus 2026 metus. Atsisakyta ir planuoto trąšų mokesčio.

Du biudžetai – dvi filosofijos

Lietuvos ir Norvegijos 2026 m. biudžetai aiškiai parodo skirtingas valstybės vaidmens sampratas. Lietuva renkasi kelią, kuriame pirmiausia užtikrinamas finansinis stabilumas ir saugumas, net jei tai reiškia didesnę naštą gyventojams. Norvegija, pasitelkdama sukauptus išteklius, renkasi kainų mažinimą, paslaugų plėtrą ir gyventojų gyvenimo kokybės gerinimą.

Galutinis klausimas lieka atviras: ar biudžetas pirmiausia turi „sutvirtinti valstybę“, ar palengvinti kasdienį žmonių gyvenimą? 2026-ieji parodys, kuris kelias duos daugiau ilgalaikės naudos.