Nors sunku patikėti, viena dažniausiai pažeidžiamų ir kartu mažiausiai suprantamų eismo taisyklių slypi ne greitkeliuose, o visai ramiose vietose – gyvenamosiose zonose. Čia galioja kiek kitokios, daug griežtesnės taisyklės, o viena jų vairuotojams kelia daugiausia klausimų: ar galima aplenkti lėtai važiuojantį dviratininką?
Atsakymas aiškus – negalima, net jei jis rieda vos 10 km/val.
Ir visiškai nesvarbu, ar priešpriešinio eismo juosta tuščia, ar matomumas geras, ar pats dviratininkas užima didžiąją dalį kelio. Gyvenamojoje zonoje lenkti draudžiama be jokių išlygų.
Kodėl negalima lenkti net dviratininko?
Kelių eismo taisyklės gyvenamąją zoną apibrėžia kaip erdvę, kurioje prioritetas teikiamas ne transportui, o pėstiesiems, vaikams, dviratininkams ir žaidimų erdvei. Tai nėra tik gatvelė – čia gali žaisti vaikai, aikštelėse lakstyti šunys, paspirtukais važinėti paaugliai, o automobiliai privalo judėti itin lėtai ir atsargiai.
KET 176.4 punktas nurodo tiesiai šviesiai:
Gyvenamojoje zonoje draudžiama lenkti.
KET taip pat aiškiai apibrėžia, kas yra lenkimas:
„Lenkimas – vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių apvažiavimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.“
Dviratininkas yra transporto priemonė.
Automobilis, bandydamas jį aplenkti, privalėtų bent kiek išvažiuoti į priešpriešinę juostą – vadinasi, tai jau yra lenkimas.
Tai reiškia absoliutų draudimą, kol dviratininkas važiuoja gyvenamojoje zonoje ir jos nepalieka.
Kodėl ši taisyklė tokia griežta?
Gyvenamosios zonos logika paprasta:
čia turi būti saugu vaikščioti, žaisti, stovėti ir važiuoti bet kokia nemotorine priemone. Automobiliai – tik svečiai.
Lenkimo draudimas skirtas apsaugoti:
- vaikus, kurie gali išbėgti į kelią akimirksniu,
- pėsčiuosius, einančius ne tik šaligatviu, bet ir važiuojamąja dalimi,
- dviratininkus, kurie tokiuose ruožuose neturi būti spaudžiami prie kelio krašto,
- visus eismo dalyvius nuo rizikos, kurią sukelia platus automobilio manevras.
Įsivaizduokite siaurą gyvenamųjų namų kiemų gatvelę: dviratininko aplenkimas čia pareikalautų išvažiuoti į priešpriešinę juostą vos keliais centimetrais, tačiau to pakanka, kad netikėtai pasirodęs vaikas ar kitas automobilis atsidurtų pavojuje.
Ką gali daryti vairuotojas?
Tolimesnis scenarijus vairuotojams paprastai sukelia emocijų:
dviratininkas važiuoja lėtai, o aplenkti negalima – taigi tenka važiuoti iš paskos.
Vienintelė teisinga išeitis:
važiuoti tokiu pat greičiu ir saugiu atstumu, kol dviratininkas išvažiuos iš gyvenamosios zonos.
Gyvenamosiose zonose maksimalus greitis dažniausiai yra 20 km/val., tad net ir lėtai riedantis dviratis nestabdo eismo tiek, kiek gali atrodyti.
Jei dviratininkas sustoja ir pats duoda kelią – galite jį apvažiuoti, nes toks manevras nebevadinamas lenkimu, o laikomas paprastu apvažiavimu stovinčios kliūties.
Tačiau tol, kol jis juda – aplenkimo draudimas lieka galioti.
O kaip dėl paspirtukų?
Remiantis taisyklėmis, elektriniai paspirtukai taip pat laikomi transporto priemonėmis.
Jų aplenkimas taip pat patenka į lenkimo apibrėžimą.
Vadinasi – tas pats draudimas galioja ir jiems.
Apibendrinimas: paprasta taisyklė, kuri saugo gyvybes
Lenkimo draudimas gyvenamose zonose atrodo griežtas tik iš pirmo žvilgsnio. Jo tikslas – ne erzinti vairuotojus, o maksimaliai apsaugoti silpniausius eismo dalyvius.
Todėl svarbu įsiminti:
Jei dviratininkas važiuoja gyvenamojoje zonoje, kol jis jos nepalieka – lenkti negalima.
Tai viena tų taisyklių, kurios iš tiesų padaro kiemus ir gatveles saugesnes visiems. Ir vairuotojams, ir pėstiesiems, ir patiems dviratininkams.
