Ekrane pasirodė +370 numeris, tačiau skambino sukčius: vienas veiksmas greitai patikrina jo istoriją

Telefonas suskambo darbo dienos viduryje. Ekrane buvo rodomas įprastas lietuviškas numeris, prasidedantis +370, todėl skambutis neatrodė įtartinas. Skambinantis vyras prisistatė banko saugumo darbuotoju, kreipėsi vardu ir pranešė apie neva vykdomą įtartiną mokėjimą.

Jis kalbėjo ramiai, profesionaliai ir, regis, žinojo, kuriame banke moteris turi sąskaitą. Vienintelis neįprastas dalykas buvo skuba: pinigus esą reikėjo apsaugoti čia ir dabar, o pokalbio nutraukti negalima.

Moteris nepasakė jokių kodų. Ji padėjo ragelį ir pati paskambino bankui numeriu, nurodytu mokėjimo kortelėje. Bankas patvirtino, kad jokio įtartino mokėjimo nebuvo, o jų darbuotojas jai neskambino.

Lietuviškas numeris ekrane nebuvo įrodymas, kad skambinta iš Lietuvos. Jis tebuvo vaizdas, kurį pavyko parodyti telefone.

Telefono numeris ekrane šiandien nebėra patikimas skambinančiojo tapatybės dokumentas.

Ši situacija yra modelinis pavyzdys, tačiau pats sukčiavimo būdas labai realus. Ryšių reguliavimo tarnyba nurodo, kad sukčiai gali suklastoti telefono ekrane rodomą numerį. Dėl to gali atrodyti, jog skambinama iš Lietuvos, valstybės institucijos, įmonės ar net visiškai niekuo dėto gyventojo numerio.

Kaip užsienyje esantis sukčius parodo lietuvišką numerį?

Skambučio metu telefone rodomas numeris perduodamas kaip skambinančiojo identifikavimo informacija. Naudojant internetinę telefoniją, užsienio ryšio tinklus ir specialias sistemas šią informaciją galima suklastoti. Toks metodas dažnai vadinamas numerio klastojimu arba anglišku žodžiu „spoofing“.

Sukčiui nebūtina turėti telefono su tikra lietuviška SIM kortele. Skambutis gali būti pradėtas kitoje valstybėje, tačiau žmogaus ekrane pasirodyti su +370 kodu.

Kartais parodomas neegzistuojantis numeris. Kitais atvejais sukčius pasirenka realų Lietuvoje naudojamą numerį, kurio tikrasis savininkas apie tai nieko nežino. Todėl užblokavus skambinusį numerį problema ne visada išsprendžiama: gali būti užblokuotas nekaltas jo savininkas, o sukčiai kitam skambučiui tiesiog pasirinks kitą numerį.

Apgaulingų skambučių mastas Lietuvoje išlieka didelis. RRT duomenimis, vien per pirmąjį 2026 metų ketvirtį operatoriai užblokavo daugiau kaip 13,8 mln. iš užsienio inicijuotų skambučių su suklastotais numeriais. Tai daugiau negu per visus 2025 metus, kai buvo užblokuota apie 13,1 mln. tokių skambučių.

Šie skaičiai nereiškia, kad tiek kartų žmonės buvo apgauti. Didelę dalį skambučių operatoriai sustabdė jiems dar nepasiekus vartotojų. Tačiau jie parodo, kodėl net lietuviškai atrodantis numeris nebegali būti laikomas pakankamu pasitikėjimo ženklu.

Kaip sukčius gali žinoti žmogaus vardą ir banką?

Daug žmonių suklūsta ne dėl numerio, o dėl to, kad skambinantysis žino jų vardą, telefono numerį, gyvenamąją vietą ar naudojamą banką.

Ši informacija nebūtinai gauta įsilaužus į banką. Asmens duomenų fragmentai gali būti surinkti iš senų duomenų nutekėjimų, socialinių tinklų, skelbimų portalų, viešų registrų, netikrų apklausų ar anksčiau žmogaus užpildytų apgaulingų formų. Kartais sukčius tik spėja ir stebi reakciją.

Pavyzdžiui, jis gali pasakyti: „Skambiname iš jūsų banko saugumo skyriaus.“ Jeigu žmogus pats paklausia: „Iš „Swedbank“?“, sukčius jau turi atsakymą ir toliau elgiasi taip, tarsi būtų tai žinojęs nuo pradžių.

Dėl to policija rekomenduoja įtartino pokalbio metu neminėti vardų, pavardžių, adresų, telefono numerių ir kitų savo ar artimųjų duomenų. Sukčius pokalbį gali naudoti ne tik pinigams išvilioti, bet ir trūkstamai informacijai surinkti.

Žinojimas, kuriame banke žmogus turi sąskaitą, taip pat neįrodo, kad skambina to banko darbuotojas. Didieji bankai turi daug klientų, todėl atsitiktinis spėjimas dažnai pasitvirtina. O net ir tikslūs keli asmeniniai faktai nepaverčia skambinančiojo patikimu.

Skambutį išduoda ne numeris, o elgesys

Sukčiai gali pakeisti rodomą numerį, balso toną ir prisistatymą, tačiau jų tikslas išlieka panašus: neleisti žmogui ramiai patikrinti informacijos.

RRT tarp dažniausių manipuliavimo būdų išskiria skubinimą, gąsdinimą, prisidengimą autoritetu, reikalavimą niekam nepasakoti ir raginimą visą laiką likti pokalbyje. Tokios frazės kaip „sprendimą turite priimti dabar“, „sąskaita bus užblokuota“, „vyksta slaptas tyrimas“ ar „nepadėkite ragelio“ yra aiškūs pavojaus ženklai.

Įtarimą turėtų sukelti ir prašymas:

• pasakyti interneto banko prisijungimo duomenis;
• atskleisti „Smart-ID“, mobiliojo parašo ar kortelės kodus;
• patvirtinti operaciją, kurios patys nepradėjote;
• pervesti santaupas į „saugią“, „rezervinę“ ar „policijos“ sąskaitą;
• įdiegti programą, leidžiančią nuotoliniu būdu valdyti telefoną ar kompiuterį;
• paspausti žinute atsiųstą nuorodą;
• paimti paskolą neva vykstant slaptam tyrimui;
• perduoti grynuosius kurjeriui ar atvykstančiam „pareigūnui“;
• nuo artimųjų, banko darbuotojų ar policijos nuslėpti pokalbį.

Tikras bankas gali pats laikinai sustabdyti įtartiną operaciją ir patikrinti kliento tapatybę savo nustatytais būdais. Jam nereikia, kad klientas telefonu diktuotų slaptus kodus arba pervestų pinigus į kito asmens sąskaitą.

Policijos pareigūnai ar gydytojai taip pat neprašo perduoti pinigų per tarpininkus.

Skambina sukčiai ir prašo asmens duomenų

Vienas veiksmas, kurio sukčiai labiausiai nenori

Patikimiausia reakcija į netikėtą banko, policijos, operatoriaus ar kitos institucijos skambutį yra labai paprasta:

Nutraukite pokalbį ir patys paskambinkite oficialiai paskelbtu numeriu.

Nespauskite perskambinimo mygtuko prie ką tik gauto skambučio. Numerį surinkite patys, radę jį mokėjimo kortelėje, oficialioje įstaigos interneto svetainėje, sutartyje arba programėlėje, kurią jau naudojote anksčiau.

RRT tiesiogiai rekomenduoja geriau nutraukti pokalbį ir perskambinti oficialiu numeriu, negu tęsti bendravimą su galimu sukčiumi.

Šis veiksmas sugriauna pagrindinį apgaviko pranašumą. Sukčius valdo pokalbio tempą, emociją ir informaciją tik tol, kol žmogus lieka jo ryšio linijoje. Padėjus ragelį atsiranda laiko pagalvoti, pasitarti ir patikrinti istoriją kitu kanalu.

Skambinantysis gali mėginti tam sutrukdyti. Jis gali sakyti, kad:

• perskambinus bus prarasta galimybė sustabdyti mokėjimą;
• banko pagrindinė linija yra „užkrėsta“ arba stebima;
• pokalbis yra slapto tyrimo dalis;
• kitas banko darbuotojas nieko apie bylą nežinos;
• padėjus ragelį sąskaita tuoj pat bus ištuštinta.

Būtent tokie prieštaravimai yra dar vienas ženklas, kad pokalbį būtina baigti. Tikra organizacija neturėtų bijoti, kad klientas jos tapatybę patikrins oficialiu kanalu.

Ar pavojinga vien atsiliepti?

Vien atsiliepimas į įeinantį skambutį Lietuvoje paprastai nėra apmokestinamas ir savaime nesuteikia kitam žmogui prieigos prie banko sąskaitos ar telefono. RRT nurodo, kad už atsiliepimą į įeinantį skambutį Lietuvoje vartotojui mokestis neturėtų būti taikomas.

Pavojus prasideda ne ištarus „alio“, o tada, kai skambinantysis įtikina žmogų:

• atskleisti duomenis;
• patvirtinti veiksmą;
• prisijungti prie banko;
• įdiegti programą;
• paspausti nuorodą;
• pervesti arba perduoti pinigus.

Todėl nereikia bijoti, kad vienas atsiliepimas automatiškai ištuštins sąskaitą. Tačiau pajutus spaudimą ar išgirdus prašymą atlikti finansinį veiksmą pokalbį reikia baigti.

Nereikėtų ir ilgai ginčytis su skambinančiuoju ar bandyti jį pergudrauti. Kuo ilgiau vyksta pokalbis, tuo daugiau informacijos apie žmogų sukčius gali surinkti ir tuo daugiau galimybių turi paveikti jo emocijas.

Ką reiškia, jei žmonės perskambina ir tvirtina, kad jiems skambinote?

Kartais žmogus pradeda gauti nepažįstamųjų skambučius. Jie sako: „Radau praleistą skambutį iš jūsų numerio“, nors telefono savininkas jiems neskambino.

Tai gali reikšti, kad jo numeris buvo panaudotas kaip suklastotas skambinančiojo identifikatorius. Tokiu atveju SIM kortelė nebūtinai nulaužta, telefonas nebūtinai užkrėstas, o skambučiai nebūtinai buvo atlikti iš žmogaus sąskaitos.

Sukčiai tiesiog galėjo parodyti svetimą numerį kitų žmonių telefonuose.

Tokioje situacijoje verta:

• patikrinti savo operatoriaus skambučių išklotinę;
• įsitikinti, kad nėra nežinomų atliktų skambučių;
• susisiekti su ryšio operatoriumi, jeigu perskambinimų daug;
• neįsivelti į konfliktą su perskambinančiais žmonėmis;
• paaiškinti, kad numeris galėjo būti suklastotas.

Svarbu suprasti, kad numerio savininkas, kurio +370 numerį matėte ekrane, gali būti toks pat apgaulės dalyvis kaip ir jūs – tik jo numeris buvo panaudotas be leidimo.

Ar verta iškart užblokuoti numerį?

Užblokuoti įkyrų numerį galima, ypač jeigu iš jo skambinama pakartotinai. Tačiau tai nėra patikimas būdas sustabdyti visą sukčiavimo schemą.

Jeigu numeris suklastotas, kitą kartą skambutis gali būti rodomas jau iš kito +370 numerio. Be to, užblokuotas realus numeris gali priklausyti niekuo dėtam asmeniui ar įmonei. RRT pažymi, kad paprastas numerio blokavimas ne visada padeda būtent dėl numerio klastojimo.

Daugelyje telefonų galima įjungti nežinomų ar įtartinų skambučių filtravimą. „Android“ įrenginiuose ši funkcija dažnai vadinama „Skambintojo ID ir šlamštas“, o „iPhone“ telefonuose galima įjungti nežinomų skambintojų nutildymą. Vis dėlto visiškas nežinomų numerių nutildymas gali paslėpti ir teisėtą gydytojo, kurjerio, darbdavio ar kito laukiamo asmens skambutį.

Todėl filtravimas yra pagalbinė, o ne vienintelė apsauga. Svarbiausias filtras vis tiek lieka žmogaus sprendimas nevykdyti netikėto prašymo pokalbio metu.

Trys sakiniai, kuriuos verta turėti pasiruošus

Įtartiname pokalbyje nereikia kurti sudėtingų atsakymų. Pakanka trijų paprastų sakinių:

„Jokių kodų telefonu neatskleidžiu.“

„Dabar padėsiu ragelį ir pats paskambinsiu oficialiu numeriu.“

„Prieš ką nors darydamas pasitarsiu su banku ir artimuoju.“

Po to pokalbį reikia baigti. Sukčius gali bandyti pertraukti, gąsdinti ar kalbėti vis garsiau. Į tai atsakyti nebūtina.

Policija rekomenduoja išlikti ramiems, neskubėti veikti ir patikrinti gautą informaciją kitu būdu.

Ką daryti, jeigu jau pasakėte duomenis arba pervedėte pinigus?

Pirmiausia nereikia laukti, ar kas nors nutiks. Kuo greičiau reaguojama, tuo didesnė tikimybė, kad bankas dar galės sustabdyti operaciją ar apsaugoti likusias lėšas.

Reikėtų:

1. Nedelsiant nutraukti bet kokį bendravimą su skambinusiu asmeniu.
2. Oficialiu numeriu paskambinti savo bankui ar kitam mokėjimo paslaugų teikėjui.
3. Paprašyti sustabdyti mokėjimą, užblokuoti kortelę ar prisijungimą, jeigu kyla tokia rizika.
4. Pakeisti galimai atskleistus slaptažodžius.
5. Išsaugoti skambinusį numerį, žinutes, nuorodas, ekrano nuotraukas ir mokėjimo informaciją.
6. Pranešti policijai per ePolicija.
7. Apie bandymą sukčiauti informuoti NKSC arba RRT skirtomis pranešimo priemonėmis.

Lietuvos bankas pabrėžia, kad finansų įstaiga kai kuriais atvejais dar gali sustabdyti mokėjimą, todėl kreiptis reikia nedelsiant. Taip pat rekomenduojama nutraukti bet kokį tolesnį bendravimą su sukčiais ir pateikti informaciją policijai.

Apie dar tik pastebėtą bandymą sukčiauti galima pranešti NKSC, o jau nukentėjus – policijai per ePolicija.

Jeigu nusikaltimas vyksta tuo metu, sukčius atvyksta paimti pinigų arba kyla tiesioginis pavojus, reikia skambinti numeriu 112.

Saugaus skambučio neįrodo nei kalba, nei numeris

Skambinantysis gali puikiai kalbėti lietuviškai. Jis gali žinoti žmogaus vardą, banką ir gyvenamąjį miestą. Ekrane gali būti rodomas lietuviškas mobiliojo telefono ar institucijos numeris.

Nė vienas iš šių dalykų atskirai neįrodo, kad pokalbis tikras.

Patikimumą parodo visai kiti požymiai:

• žmogui leidžiama neskubėti;
• neprašoma atskleisti slaptų kodų;
• neprašoma pervesti pinigų į kitą sąskaitą;
• neprieštaraujama, kad klientas pats perskambins;
• informacija pasitvirtina oficialiu, nepriklausomai pasirinktu kanalu.

Techninės apsaugos sustabdo milijonus apgaulingų skambučių, tačiau visų jų užblokuoti neįmanoma. Sukčiai keičia numerius, naudoja užsienio tinklus, internetines programėles ir naujus numerio klastojimo būdus.

Todėl svarbiausia taisyklė skamba ne taip: „Nepasitikėkite jokiu +370 numeriu.“

Ji skamba taip:

Nepasitikėkite netikėtu prašymu vien todėl, kad telefono ekrane matote pažįstamą šalies kodą.

Lietuviškas numeris gali būti tik skaitmeninė kaukė. O patikimiausias būdas ją nuimti – padėti ragelį ir pačiam paskambinti oficialiu numeriu.