Internetas šiandien yra kaip oras – mes jo nematome, bet be jo neįmanoma įsivaizduoti nei darbo, nei mokėjimų, nei valstybių funkcionavimo. Todėl ekspertų įspėjimai apie galimą visuotinį interneto žlugimą skamba tarsi iš katastrofų filmo, bet, deja, nėra iš piršto laužti.
Kaip rodo neseniai įvykęs „Microsoft“ gedimas, net trumpalaikiai trikdžiai sukelia chaosą. Tad kas nutiktų, jei internetas dingtų ne minutei ar dienai, o visam laikui – pavyzdžiui, po galingo saulės žybsnio?
Ekspertai įspėja: pasaulis sustotų taip greitai, kad tai būtų sunku suvokti net technologiškai išprususiems žmonėms.
Kodėl internetas šiandien toks trapus?
Nors internetą įsivaizduojame kaip skaitmeninę erdvę, jis iš tiesų laikosi ant labai fizinių ir labai pažeidžiamų konstrukcijų: palydovų, šviesolaidžio kabelių, duomenų centrų ir elektros tinklo.
Galingas Saulės žybsnis, išmetantis milijardus tonų įkrautų dalelių, gali per kelias minutes sutrikdyti:
- ryšio palydovus,
- GPS sistemas,
- radijo signalus,
- elektros infrastruktūrą.
Tai nėra teorinis pavojus. Šią savaitę saulės aktyvumas jau sukėlė ryšio trikdžių virš Europos ir Afrikos. Istoriniai incidentai, tokie kaip 1859 m. Carringtono išsiveržimas, parodė, kad Žemės infrastruktūra tokiai jėgai itin pažeidžiama.
1-oji diena: krenta palydovai, gesta šviesos, nutrūksta ryšiai
Palydovų griūtis
Galingas žybsnis išvestų iš rikiuotės tūkstančius palydovų:
GPS imtuvai nebeveiktų, „Starlink“ taptų bevertis, nutrūktų oro eismo kontrolės sistemos, televizijos ir ryšio paslaugos.
Sugriūtų elektros tinklai
Viršįtampiai sunaikintų transformatorius, o kartu – daugybę buityje esančių prietaisų.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, tokia situacija sukeltų masinį elektros tiekimo sutrikimą.
Visiškas informacijos chaosas
Telefonai, kompiuteriai, navigacijos sistemos – viskas taptų neveiksnu.
Be ryšio gelbėjimo tarnybos sunkiai organizuotų iškvietimus, būtų sunku lokalizuoti gaisrus ir koordinuoti medikų darbą.
2-oji diena: kariuomenė atkuria analoginį ryšį, laukia plėšikavimo grėsmė
Grįžtama prie radijo ryšio ir Morzės abėcėlės
Vyriausybės būtų priverstos naudoti:
- lauko telefonus,
- paprastą radijo ryšį,
- Morzės signalus.
Tai būtų vienintelis būdas palaikyti gyvybiškai svarbią komunikaciją.
Keliuose – paralyžius
Be eismo kamerų ir veikiančių šviesoforų:
- miestai užsikimštų,
- elektromobiliai liktų išsikrovę greitkeliuose,
- juos tektų stumdyti ar šalinti su sunkiąja technika.
Saugumo problemos išaugtų akimirksniu
Be vaizdo stebėjimo sistemų policija turėtų fiziškai patruliuoti, kad būtų išvengta plėšimų.
Ligoninės dirbtų tik su avariniais generatoriais, o per gaisrus sužaloti žmonės plūstų į skubios pagalbos skyrius.
3-oji diena: prasideda bandymas kurti internetą nuo nulio
Didžiausias smūgis tektų duomenų centrams.
JAV laikomi didžiausi debesijos serveriai – tarp jų ir tie, kur dirba „Google“, „Amazon“, „Meta“ bei „Microsoft“ – būtų sunaikinti.
Be jų internetą tektų statyti nuo pat pradžių: naujos jungtys, nauja infrastruktūra, nauji protokolai.
Jungtinėje Karalystėje ar bet kurioje kitoje valstybėje gyvenimas primintų viduramžius:
maisto, kuro, vandens, elektros normavimas taptų būtinybe.
Po 2 mėnesių: pasaulis susidurtų su naujo tipo grėsmėmis
Įsilaužėliai ir valstybės pavojingai sustiprėtų
Laikinos informacinių sistemų „lopomos“ versijos būtų itin lengvai pažeidžiamos.
Įsilaužėliai galėtų šantažuoti ištisas vyriausybes.
Valstybės, turinčios autonominius vidinius tinklus, pavyzdžiui, Rusija su savo „RusNet“, galėtų išnaudoti situaciją geopolitiniams tikslams.
Sveikatos krizė
Be modernių vandens ir kanalizacijos sistemų:
- plisti galėtų cholera,
- pablogėtų higienos sąlygos,
- ligoninės būtų perpildytos.
Šaltis, tamsa ir išteklių trūkumas smogtų silpniausioms visuomenės grupėms.
Ekspertai vieningi: internetas yra trapus pamatas, ant kurio stovi visas šiuolaikinis pasaulis
Surėjaus universiteto profesorius Alanas Woodwardas pabrėžia, kad internetas – kaip gyvybiškai svarbi infrastruktūra – nėra toks tvirtas, kaip atrodo. Jis sudarytas iš daugybės tarpusavyje susietų komponentų, kurių gedimas gali turėti labai plačius padarinius.
Net vienas rimtas saulės žybsnis galėtų priversti pasaulį „persikrauti“ į analoginę epochą.
Ar tai reali grėsmė?
Rečiausi, bet pavojingiausi saulės žybsniai gali nutikti kelis kartus per šimtmetį.
Mokslininkai perspėja: ši grėsmė ne hipotetinė – jos poveikis būtų globalus ir akimirksnis.
Visuomenė, pripratinta prie nuolatinio ryšio, be interneto sustotų net greičiau nei be elektros.
Tai klausimas, kurį ekspertai šiandien kelia itin aiškiai:
ar esame pasiruošę pasauliui, kuris per vieną akimirką galėtų sugrįžti 50 metų atgal?
