Nors maži šunys dažnai laikomi agresyvesniais nei kai kurie didesni, etologas teigia, kad dėl to gali būti kalti šeimininkai. Ekspertas, kuris reguliariai dalijasi turiniu socialiniuose tinkluose, kad šviestų augintinių šeimininkus, pabrėžė savo įsitikinimą, kad maži šunys yra „agresyviausi”.
Neseniai paskelbtame įraše ekspertas pabrėžė, kad tai paprastai nesusiję su šuns dydžiu ar veisle. Jis kaltina šeimininkus, kurie dėl įvairių klaidingų įsitikinimų dažnai netinkamai elgiasi su mažais šunimis.
Viena pagrindinių problemų, kurias jis pabrėžia, yra įsitikinimas, kad mažus šunis reikėtų laikyti tik patalpose, taip juos izoliuojant. Tai gali sukelti didelį nerimą ir elgesio problemas, kurios vėliau klaidingai suvokiamos kaip agresija.
Dažniausios mažų šunų šeimininkų klaidos
- Pirmoji klaida: perdėtas globėjiškumas. „Prisiminkime, kad mūsų šunų pasaulio suvokimas labai priklauso nuo to, ką mes jiems duodame.”
- Antroji klaida: elgiamasi su jais kaip su minkštais žaislais. Jiems taip pat reikia savo erdvės, ir kaip ir kitoms veislėms, yra sąveika, kuri jiems patinka ir nepatinka.
- Trečioji klaida: manymas, kad maži šunys skirti gyventi tik patalpose. Jų izoliavimas nuo išorinio pasaulio sukelia tik elgesio problemų ir nerimą.
Šeimininko elgesys kaip rizikos veiksnys
Tyrimas, skirtas mažų ir didelių šunų elgesio skirtumams, parodė, kad šeimininkų elgesys su gyvūnais yra vienas iš agresijos rizikos veiksnių.
Tyrime buvo išanalizuoti 1276 klausimynai apie augintinių elgesį. Rezultatai parodė, kad maži šunys dažnai buvo suvokiami kaip mažiau paklusnūs, agresyvesni, irzlesni, nerimastingesni ir labiau baimingi nei dideli šunys.
Tačiau taip pat buvo pastebėta, kad mažų šunų šeimininkai dažniau elgėsi nenuosekliai, mažiau užsiėmė dresūra ir žaidimais. Tyrime taip pat nustatyta, kad mažų šunų šeimininkai dažniau naudojo bausmes, palyginti su didelių šunų šeimininkais, o tai prisideda prie nerimo ir baimės.
