Latvijoje formuojasi naujas požiūris į tai, kas yra elektra ir kam ji priklauso. Šalyje jau oficialiai užregistruotos pirmosios trys energijos bendruomenės. Idėja paprasta, bet revoliucinė: kaimynai susiburia, gamina elektrą kartu ir dalijasi jos pertekliumi. Tikslas – ne pelnas, o mažesnės sąskaitos ir stipresnė vietos bendruomenė.
Vienas pirmųjų praktinių pavyzdžių – Kalnienos kaimas Gulbenės savivaldybėje, apie kurį pranešė Latvijas Televīzija naujienų tarnyba. Čia energetikos modelis iš teorijos jau keliasi į realybę.
Kam atiduoti tinklui, jei gali padėti kaimynui?
Kalnienos bendruomenės idėja gimė iš paprasto klausimo: kodėl saulės elektrinių perteklius turi „ištirpti“ bendrame tinkle, jei juo gali pasinaudoti šalia gyvenantys žmonės? Vietos verslininkas Aivaras Zelčas, vadovaujantis įmonei „Zetech“, prieš kelerius metus ant savo įmonės stogo įsirengė saulės baterijas. Saulėtais mėnesiais jos pagamina daugiau elektros, nei reikia verslui.
Iki šiol perteklius keliaudavo į bendrą tinklą. Dabar siekiama, kad jis taptų nauda vietos gyventojams. Zelčas projekte dalyvauja ir kaip verslininkas, ir kaip privatus asmuo. Tai dvipusė logika: gamintojas nepraranda pagamintos vertės, o vartotojai gali gauti pigesnės energijos.
Skirtingi poreikiai – vienas sprendimas
Energetikos bendruomenės stiprybė atsiskleidžia tada, kai sujungiami skirtingi vartojimo modeliai. Pavyzdžiui, ūkininkams, turintiems grūdų džiovyklas, didelės galios reikia tik trumpą laikotarpį – derliaus nuėmimo metu. Likusį laiką jų infrastruktūra gali stovėti beveik nenaudojama.
Jei toks ūkis priklauso bendruomenei, tuo metu, kai džiovyklos neveikia, pagaminta elektra gali būti naudojama kaimynų namų ūkiuose ar kitoms reikmėms. Sistema tampa dinamiška: kai vienam energijos per daug, kitam jos reikia. Tai energijos ekosistema, o ne atskiri vartotojai.
Kaip vyksta „dalijimasis“ – ar tikrai per kabelį per tvorą?
Intuityviai gali atrodyti, kad dalijimasis reiškia tiesioginį elektros tiekimą iš vieno kiemo į kitą. Tačiau realybėje procesas šiuo metu yra finansinis, o ne fizinis.
Pasak Latvijos kaimo forumo ekspertės Ilvijos Ašmanės, pagaminta elektra tiekiama į bendrą tinklą, už ją gaunamas atlygis eurais, o šios lėšos paskirstomos bendruomenės nariams – pavyzdžiui, padengiant dalį jų sąskaitų ar finansuojant bendrus projektus.
Svarbiausia sąlyga – energijos bendruomenė negali tapti pelno siekiančiu verslu. Jei lieka lėšų, jos turi būti reinvestuojamos į vietos infrastruktūrą ar naujus energetinius sprendimus. Kitaip tariant, tai ne mini elektrinė akcininkams, o kolektyvinė savitarpio pagalbos sistema.
9,2 mln. eurų paskata – valstybė mato potencialą
Latvijos Klimato ir energetikos ministerija siekia, kad tokių bendruomenių daugėtų. Paramos programai skirta 9,2 mln. eurų. Vienam projektui gali būti skiriama iki 200 tūkst. eurų, o valstybė padengia iki 70 proc. investicijų.
Finansavimas gali būti naudojamas saulės baterijoms ant stogų ar žemės, šilumos siurbliams, saulės kolektoriams vandeniui šildyti. Kalnienoje per artimiausius dvejus metus planuojama įrengti bendras saulės elektrines, kurios priklausys visiems nariams.
Kadangi tai pirmieji projektai šalyje, jie taps savotišku testu. Ar dabartiniai reglamentai pakankamai lankstūs? Ar finansinis modelis veikia realiomis sąlygomis? Atsakymai lems, ar Latvija taps regiono lydere šioje srityje.
Ar tai ateities modelis Baltijos šalims?
Energetikos bendruomenės nėra tik techninis sprendimas. Tai filosofinis pokytis – nuo centralizuotos, anoniminės energijos rinkos prie lokalaus, bendruomeninio modelio. Elektra tampa ne tik preke, bet ir socialiniu ryšiu.
Jei modelis pasiteisins, jis gali tapti pavyzdžiu ir kitoms Baltijos šalims. Nes klausimas čia ne tik apie kilovatvalandes. Klausimas apie tai, ar ateities energetika bus valdoma korporacijų, ar dalijamasi tarp kaimynų.
