Elektromobilių savininkų kantrybė Šveicarijoje senka. Šalis, ilgus metus rodžiusi pavyzdį Europai, dabar siunčia visiškai kitą signalą: mokesčių lengvatos traukiasi, o nauji tarifai kai kuriems vairuotojams reiškia didesnę finansinę naštą nei tradiciniams benzininiams automobiliams. „Mus viliojo pereiti prie elektromobilių, o dabar už tai baudžiami“, – vietos žiniasklaidai pripažįsta nusivylę gyventojai.
Ilgą laiką Šveicarija buvo laikoma viena palankiausių rinkų elektromobiliams. Dosnios mokestinės paskatos, simbolinis reguliacinis spaudimas ir aiški politinė kryptis skatino vairuotojus rinktis elektrinę pavarą. Tačiau nuo šių metų pradžios žaidimo taisyklės keičiasi. Panaikinta reikšminga lengvata, pagal kurią elektromobiliams nebuvo taikomas keturių procentų importo mokestis. Tai ženklas, kad pereinamojo laikotarpio privilegijos artėja prie pabaigos.
Diskusijų epicentre atsidūrė ir naujas kelių mokestis, susietas su transporto priemonės svoriu. Šis modelis ypač jautrus akumuliatoriniams automobiliams, kurie dėl baterijų konstrukcijos dažnai yra sunkesni nei analogiški vidaus degimo varikliais varomi modeliai. Rezultatas paprastas, nors ir politiškai nepatogus: daliai elektromobilių savininkų mokestinė našta ima viršyti benzininių automobilių išlaidas.
Valdžios argumentas pragmatiškas. Sparčiai augant elektromobilių skaičiui, mažėja pajamos iš degalų akcizų, kurie tradiciškai finansavo kelių infrastruktūrą. Berno institucijos pabrėžia, kad kelių nusidėvėjimo kaštai niekur nedingo, todėl finansavimo modelis turi būti subalansuotas. Kitaip tariant, elektriniai automobiliai nebėra nišinė išimtis, o masinė transporto parko dalis, kuri privalo prisidėti prie bendro biudžeto.
Vis dėlto reakcija visuomenėje aštri. Kai kuriuose kantonuose taikomas svorio mokestis kelia realią riziką, kad per artimiausius kelerius metus elektromobilių apmokestinimas taps didesnis nei tradicinių automobilių. Vietos spauda cituoja vairuotojus, kurie atvirai kalba apie nusivylimą ir apgaulės jausmą. Žinutė, kurią jie girdi dabar, kardinaliai skiriasi nuo tos, kuri lydėjo elektromobilių plėtros pradžią.
Ši situacija atskleidžia platesnę europinę dilemą. Ankstyvosios paskatos buvo skirtos rinkai „užvesti“, tačiau pasiekus kritinę masę valstybės grįžta prie fiskalinės logikos. Politinė retorika apie tvarumą susiduria su biudžeto realybe. Šveicarijos atvejis tampa lakmuso popierėliu: kiek ilgai vyriausybės gali finansuoti elektromobilių privilegijas, kai jie tampa dominuojančia transporto forma?
Šaltinis: https://carup.se/elbilsagare-rasar-far-hogre-skatt-an-bensinbilar/
