Elektromobiliai daugelį vilioja mažesnėmis eksploatacijos išlaidomis, tylia kelione ir ekologiškesniu įvaizdžiu. Tačiau vienas klausimas nuolat kirba potencialių pirkėjų galvose – kiek iš tiesų tarnaus automobilio akumuliatorius? Naujausias tyrimas rodo, kad pastaraisiais metais situacija pasisuko netikėta linkme, ir akumuliatorių degradacija 2025 m. vėl pradėjo spartėti.
Akumuliatoriaus nusidėvėjimas – nuolatinis galvos skausmas
Kasmetinis elektromobilių akumuliatorių talpos mažėjimas kelia nerimą visiems, kurie svarsto apie perėjimą prie elektrinės transporto priemonės. Akumuliatorius – brangiausia elektromobilio dalis, todėl jo ilgaamžiškumas tiesiogiai lemia automobilio vertę ir patrauklumą. Ilgą laiką buvo tikimasi, kad technologijos tobulės, o baterijos taps vis patvaresnės. Vis dėlto naujausi duomenys rodo, kad realybė nėra tokia optimistinė.
Technologijų ir įkrovimo elgsenos analizę atliekanti tyrimų bendrovė „Geotab“ dar 2020 m. pirmą kartą pradėjo sistemingai stebėti elektromobilių akumuliatorių degradaciją. Tuo metu nustatyta, kad vidutiniškai akumuliatoriaus talpa kasmet sumažėja apie 2,3 procento. Tai reiškė, kad po aštuonerių naudojimo metų baterijoje paprastai lieka kiek daugiau nei 80 procentų pradinės talpos – riba, kuri laikoma savotišku komforto minimumu.
Atrodė, kad situacija gerėja, bet kryptis pasikeitė
2023 m. atliktas pakartotinis tyrimas nuteikė gerokai optimistiškiau. „Geotab“ duomenimis, metinis nusidėvėjimo rodiklis tuomet sumažėjo iki 1,8 procento. Tai atrodė kaip aiškus ženklas, kad gamintojai sėkmingai tobulina akumuliatorių chemiją, gerina aušinimo sistemas ir optimizuoja energijos valdymą.
Tačiau 2025 m. rezultatai privertė sunerimti. Naujausia analizė atskleidė, kad vidutinis metinis akumuliatoriaus talpos sumažėjimas vėl pakilo iki 2,3 procento – lygiai tiek pat, kiek buvo fiksuojama prieš penkerius metus. Kitaip tariant, pažanga tarsi sustojo, o kai kuriais atvejais netgi žengė žingsnį atgal.

Greitasis įkrovimas – patogumas su didele kaina
Pagrindinė šio sąstingio priežastis, pasak tyrėjų, yra vis plačiau naudojamas greitasis įkrovimas. Pastaraisiais metais elektromobilių infrastruktūra smarkiai išsiplėtė, o greitojo įkrovimo stotelių tinklas tapo įprastu reiškiniu. Tai itin patogu vairuotojams, tačiau akumuliatoriui – gerokai mažiau draugiška.
Nors gamintojai aktyviai diegia pažangesnes šilumos valdymo sistemas ir kuria naujas akumuliatorių chemines sudėtis, dažnas itin greitas įkrovimas vis tiek daro didelę žalą. Toks įkrovimo būdas stipriai apkrauna bateriją, didina temperatūrinius svyravimus ir spartina cheminį senėjimą. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad patogumas dažnai pasiekiamas akumuliatoriaus ilgaamžiškumo sąskaita.
Ne visi elektromobiliai sensta vienodai
Tyrimas atskleidė ir daugiau įdomių niuansų. Pavyzdžiui, dideli ir sunkūs elektromobiliai vidutiniškai praranda talpą greičiau nei kompaktiški ir lengvesni modeliai. Tai logiška – didesnėms transporto priemonėms reikia daugiau energijos, jos dažniau kraunamos, o akumuliatorius patiria didesnę apkrovą.
Dar vienas svarbus atradimas – akumuliatoriai labiausiai nusidėvi pačioje naudojimo pradžioje. Degradacija nevyksta tolygiai: pirmaisiais eksploatacijos metais talpa mažėja sparčiausiai, o vėliau procesas tampa lėtesnis ir stabilesnis. Tai reiškia, kad naujo elektromobilio savininkai didžiausią talpos kritimą gali pastebėti būtent pirmaisiais metais.
Skaičiai, kurie verčia susimąstyti
„Geotab“ analizavo automobilius pagal įvairius kriterijus, o vienas svarbiausių buvo greitojo įkrovimo dalis bendrame įkrovimų kiekyje. Rezultatai labai aiškiai parodė šio veiksnio įtaką.
Transporto priemonėse, kuriose greitasis įkrovimas sudarė mažiau nei 12 procentų visų įkrovimų, vidutinis metinis akumuliatoriaus talpos sumažėjimas siekė apie 1,5 procento. Tai gana geras rodiklis, leidžiantis tikėtis ilgesnio baterijos tarnavimo.
Visai kitokia situacija nustatyta automobiliuose, kuriuose greitasis įkrovimas viršijo 12 procentų visų įkrovimų. Tokiais atvejais metinis talpos kritimas padidėjo iki 2,5 procento. Skirtumas atrodo nedidelis, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jis gali reikšti keleriais metais trumpesnį akumuliatoriaus gyvavimo laiką.
Klimatas ir įkrovimo įpročiai – svarbiau, nei atrodo
Be įkrovimo greičio, tyrėjai atkreipė dėmesį ir į kitus veiksnius. Klimato sąlygos turi didelę įtaką akumuliatoriaus būklei – ypač didelis karštis ar šaltis gali pagreitinti degradaciją. Tačiau ne mažiau svarbi ir vadinamoji įkrovos būsena.
Jei elektromobilis ilgą laiką laikomas įkrautas daugiau nei 80 procentų, baterija sensta greičiau. Tai reiškia, kad vairuotojams vertėtų dažniau naudotis automobiliuose esančia įkrovimo ribos funkcija ir vengti nuolatinio pilno įkrovimo, jei to nereikalauja kasdieniai poreikiai.
Ką tai reiškia elektromobilių savininkams?
Naujausi duomenys siunčia aiškią žinutę: akumuliatoriaus ilgaamžiškumas priklauso ne tik nuo gamintojo technologijų, bet ir nuo pačių vairuotojų elgesio. Tinkami įkrovimo įpročiai gali ženkliai prailginti baterijos tarnavimo laiką, o pernelyg dažnas greitasis įkrovimas – gerokai jį sutrumpinti.
Tyrimo rezultatai nereiškia, kad elektromobiliai tampa blogesniu pasirinkimu. Greičiau tai priminimas, jog šios technologijos dar tik vystosi, o racionalus naudojimas yra toks pat svarbus kaip ir pačios techninės naujovės. Elektromobilių ateitis tebėra šviesi, tačiau akivaizdu, kad patogumas kartais turi savo kainą.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
