Europos vartotojai 2026 metus pasitinka su nemalonia realybe – elektronikos kainos kyla greičiau, nei buvo prognozuota dar prieš metus. Nuo išmaniųjų telefonų ir nešiojamųjų kompiuterių iki buitinės technikos, automobilių elektronikos ir net išmaniųjų namų sprendimų – visur jaučiamas tas pats spaudimas. Ir tai nėra laikinas svyravimas ar pavienis tiekimo sutrikimas. Rinka įžengė į struktūrinę kainų kilimo fazę, kurios pasekmes europiečiai jaus dar ne vienerius metus.
Pagrindinė šio reiškinio priežastis slypi giliai technologijų grandinėje – operatyviosios atminties (RAM) ir didelės spartos atminties (HBM) trūkume, kuris tapo pasauline problema ir ypač skaudžiai smogia Europai, kaip didžiausiai galutinių technologijų vartotojų rinkai.
Atminties trūkumas tapo grandinine reakcija visai elektronikos rinkai
Šiandien beveik kiekviename elektros prietaise yra atminties lustų – nuo paprasčiausio telefono iki skalbimo mašinos su išmaniuoju valdymu. Tačiau 2026 m. pradžioje rinka susidūrė su situacija, kurios mastas stebina net pačius sektoriaus veteranus: pasiūla nebespėja paskui paklausą, o kainos kyla ne procentais, o dešimtimis procentų per labai trumpą laiką.
Didžiausi pasaulio technologijų žaidėjai – Nvidia, AMD ir Google – masiškai superka HBM ir DRAM atmintį dirbtinio intelekto serveriams ir duomenų centrams. Būtent šie klientai šiandien diktuoja rinkos taisykles, nes jų projektai yra pelningiausi ir mažiausiai jautrūs kainoms.
Trys gamintojai kontroliuoja rinką – ir jie nespėja
Didžiausią spaudimą kainoms sukelia tai, kad beveik visa pasaulinė atminties rinka sutelkta trijų bendrovių rankose: Samsung Electronics, SK Hynix ir Micron. Nors jos investuoja milijardus, fiziškai pagaminti daugiau atminties per trumpą laiką tiesiog neįmanoma.
Rezultatai jau akivaizdūs. Pastarąjį ketvirtį „Micron“ beveik patrigubino grynąjį pelną, „Samsung“ praneša apie panašų veiklos pelno šuolį, o „SK Hynix“ jau dabar yra išpardavusi visus 2026 metų RAM gamybos pajėgumus. Tai reiškia, kad papildomų kiekių rinka paprasčiausiai negaus – net jei kainos kiltų dar labiau.
Kainų šuolis, kokio Europa dar nematė
Prognozės, kurios dar prieš metus atrodė pernelyg drastiškos, šiandien tampa realybe. DRAM atminties kainos 2026 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų pabaiga, augs 50–55 procentais. Tokie skaičiai laikomi precedento neturinčiais moderniosios elektronikos istorijoje.
Tai ypač svarbu Europai, nes atmintis sudaro apie 20 procentų nešiojamųjų kompiuterių savikainos, kai dar 2025 m. pradžioje ši dalis siekė 10–18 procentų. Kitaip tariant, vien tik atminties pabrangimas automatiškai stumia į viršų galutinę produkto kainą, net jei visi kiti komponentai nekinta.
Europos vartotojai mokės daugiau – gamintojai jau perspėja
Didieji elektronikos gamintojai tai jau pripažįsta viešai. Apple, Xiaomi ir Dell perspėja, kad kylančios atminties kainos neišvengiamai atsispindės galutinėse įrenginių kainose Europoje.
Tuo metu Lenovo dar praėjusiais metais pradėjo aktyviai kaupti atminties lustų atsargas, numatydama šį trūkumą. Tačiau net tokia strategija negali visiškai apsaugoti nuo ilgalaikio kainų spaudimo.
Net pati „Samsung“, būdama didžiausia atminties gamintoja pasaulyje, atvirai pripažįsta, kad brangimas palies ir jos pačios produktus – nuo telefonų ir televizorių iki buitinės technikos ir automobilių komponentų.
– Puslaidininkių tiekimo problemos paveiks viską, – teigė bendrovės prezidentas ir pasaulinės rinkodaros vadovas Wonjinas Lee. – Kainos jau kyla, ir ateis momentas, kai teks rimtai svarstyti produktų kainų koregavimą Europoje.
Dirbtinis intelektas „suvalgo“ rinką – vartotojai lieka antri
Vienas svarbiausių šio kainų šoko variklių – dirbtiniu intelektu paremtų duomenų centrų plėtra. Šis segmentas šiandien yra pats pelningiausias, todėl atminties gamintojai prioritetą teikia būtent DI serveriams, o ne vartotojų kompiuteriams ar buitinės technikos gamintojams.
Gruodį „Micron“ oficialiai paskelbė, kad mažina atminties tiekimą vartotojų kompiuteriams, kad galėtų daugiau resursų skirti dirbtinio intelekto sprendimams. Tai reiškia paprastą dalyką: Europos vartotojai konkuruoja su duomenų centrais – ir šioje kovoje jie nėra stipresnioji pusė.
Naujos gamyklos statomos, bet jos problemos neišspręs greitai
Gamintojai skelbia apie rekordines investicijas, tačiau čia slypi dar viena nemaloni detalė. Nauji gamybos pajėgumai realiai pradės veikti tik po 2027 metų, o kai kurie projektai – net apie 2030-uosius.
„Micron“ šiuo metu stato dideles gamyklas JAV, tačiau pati bendrovė pripažįsta, kad artimiausiais metais galės patenkinti tik apie du trečdalius paklausos. Likusi dalis paprasčiausiai liks be pasiūlos. Kaip atvirai įvardijo bendrovės verslo direktorius Sumit Sadana: „2026 metams mes jau esame išparduoti.“
Ką tai reiškia Europai artimiausiais metais?
Trumpas atsakymas – elektronika Europoje brangs ir toliau, nepriklausomai nuo infliacijos ar energijos kainų. Telefonai, kompiuteriai, televizoriai, buitinė technika ir net automobiliai taps brangesni ne dėl prekybininkų godumo, o dėl fundamentalaus komponentų trūkumo, kurio greitai išspręsti neįmanoma.
Tai ne ciklinis svyravimas. Tai struktūrinis pokytis, kuris jau dabar keičia visą technologijų rinką – ir europiečiai tai pajus savo piniginėse dar ne vienerius metus.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
