Vienas didžiausių elektros tiekėjų Lietuvoje „Enefit“ nuo šiol naujiems klientams taikys iki 2,5 karto didesnius mėnesinius mokesčius. Įmonė teigia, kad šį sprendimą lėmė valstybės politika gaminantiems vartotojams – tiems, kurie turi saulės elektrines. Ekspertai aiškina, kodėl viena vartotojų grupė dabar moka už kitos privilegijas ir kodėl elektros rinkoje formuojasi įtampa.
Kainų šuolis: kas ir kiek mokės daugiau
„Enefit“, turinti daugiau nei 117 tūkstančių buitinių klientų, paskelbė, kad nuo šiol naujiems vartotojams taikomi gerokai didesni mėnesiniai mokesčiai.
Tie, kurie rinksis planą „Laisvas“ arba „Fiksuotas“, vietoje 2 eurų per mėnesį mokės 5 eurus. O pasirinkusiems „Fiksuotas+“ planą kaina šoktels nuo 3 iki 7 eurų.
Tai reiškia papildomus 36–48 eurus per metus – nedidelė suma, bet ženklus signalas, kad energetikos rinkos balansavimas ima kainuoti visiems.
Svarbu: senų klientų tai nepalies – jų sutartys lieka galioti tomis pačiomis sąlygomis. Bet kiekvienas naujas vartotojas susidurs su brangesnėmis fiksuotomis įmokomis.
Kodėl tiekėjai skelbia milijoninius nuostolius
„Enefit“ vadovai aiškina, kad kainų augimą lėmė vadinamasis „net-metering“ modelis – dvipusė apskaita gaminantiems vartotojams.
Kas jie? Tai žmonės, turintys saulės elektrines, kurie pagamintą perteklinę energiją perduoda į tinklą ir vėliau ją atsiima tarsi iš „energijos banko“.
Kai saulės elektrinė gamina daug (pavyzdžiui, vasarą), vartotojas į tinklą atiduoda perteklių, o kai gamyba krenta (žiemą ar naktį) – gauna elektrą atgal.
Problema ta, kad už šios sistemos balansavimą moka tiekėjai, o ne tie, kurie disbalansą sukelia. Elektros srautai tinkle turi būti pastoviai subalansuoti, ir šios techninės paslaugos kaina per kelerius metus išaugo kelis kartus.
Vien per 2024 metus „Enefit“ dėl šių išlaidų prarado daugiau nei 1,8 mln. eurų. Šiemet nuostoliai dar didesni.
Saulės bumas – ir disbalanso bumas
Gaminančių vartotojų Lietuvoje – dešimtys tūkstančių, o jų skaičius per pastaruosius dvejus metus išaugo trigubai.
Vasarą, kai saulės šviesos perteklius milžiniškas, į tinklą išleidžiama daugiau elektros, nei reikia. Žiemą – priešingai, saulės energijos trūksta, todėl tiekėjai priversti pirkti elektrą rinkoje.
Balansavimo kaštai, kurie 2022 m. siekė vos 2 eurus už megavatvalandę, dabar išaugo iki 10–20 eurų. Šios išlaidos niekur nedingsta – jos paskirstomos tarp vartotojų.
Kas išlošia ir kas sumoka
Gaminantys vartotojai gauna akivaizdžią naudą: jie ne tik sumažina sąskaitas, bet ir naudoja tinklą kaip „sandėlį“.
Tačiau už šio tinklo priežiūrą, balansavimą ir energijos nuostolius moka visi kiti – tie, kurie neturi galimybės įsirengti saulės elektrinės, pavyzdžiui, daugiabučių gyventojai.
Tai sukuria socialinio neteisingumo paradoksą: turtingesni vartotojai, galintys investuoti į saulės elektrines, sutaupo, o kiti kompensuoja šių sutaupymus per padidėjusias kainas.
Siūlomi pokyčiai: naujas modelis vietoje senos sistemos
Energetikos ministerija jau siūlo pereiti nuo dvipusės apskaitos (net-metering) prie grynojo atsiskaitymo (net-billing).
Skirtumas esminis:
- Esant dvipusei apskaitai, perteklinė energija laikoma kreditu ir gali būti atsiimama vėliau be papildomų išlaidų.
- Pagal grynojo atsiskaitymo modelį, už perteklinę energiją mokama pinigais pagal rinkos kainą – paprastai mažesnę nei už vartojamą elektrą.
Tokį modelį jau taiko Latvija ir Estija. Tiekėjai tvirtina, kad tai skaidresnė ir teisingesnė sistema, leidžianti visiems rinkos dalyviams veikti pagal realias sąnaudas, o ne paslėptas subsidijas.
Kas laukia vartotojų
Nuo kitų metų tiekėjams gali būti dar sunkiau: balansavimo pajėgumų mokestis bus perkeltas jų atsakomybei. Tai reiškia papildomas sąnaudas ir dar vieną kainų šuolį.
„Enefit“ įspėja – dabartinis kainų didinimas gali būti tik pradžia. Jei nebus pakeista gaminančių vartotojų apskaitos tvarka, tiekėjai nebegalės ilgai dirbti nuostolingai.
Ką tai reiškia jums
- Naujų klientų laukia didesni mėnesiniai mokesčiai, o bendra elektros kaina rinkoje linkusi augti.
- Esamiems „Enefit“ vartotojams kol kas niekas nesikeičia, tačiau ilgainiui kainų korekcijos gali paliesti ir juos.
- Saulės elektrinių savininkams verta ruoštis, kad jų dabar turimos privilegijos gali būti peržiūrėtos.
Lietuvos energetikos sistema šiandien balansuoja tarp žaliosios politikos ir rinkos realybės. Saulės energijos plėtra – neabejotinai svarbi, bet kol balansavimo našta nebus paskirstyta teisingiau, elektros tiekėjų nuostoliai neišvengiami.
Ir galiausiai – už tai vis tiek sumoka vartotojas, tik klausimas, kuris.
