Nuo šios vasaros Europos Sąjunga pradeda įgyvendinti naują Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentą (PPWR), kuriuo siekiama sumažinti pakuočių atliekų kiekį, apriboti pavojingų medžiagų naudojimą ir padidinti perdirbimo mastą. Reglamentas apima visą pakuotės gyvavimo ciklą, nuo projektavimo ir gamybos iki pakartotinio naudojimo ir šalinimo, ir bus privalomas gamintojams, platintojams bei paslaugų teikėjams.
Vienas labiausiai pastebimų pokyčių numatytas nuo 2030 metų. Tuomet ES rinkoje bus uždrausta tiekti dalį vienkartinių plastikinių pakuočių, kurios iki šiol laikytos patogiomis ir praktiškomis kasdienėje veikloje. Draudimas apims restoranams ir kavinėms skirtus padažų bei pagardų maišelius, tokius kaip kečupas, garstyčios ar majonezas, taip pat mažas plastikines pakuotes vaisiams ir daržovėms, kurių svoris neviršija 1,5 kilogramo ir kurios skirtos vartojimui vietoje.
Viešbučiuose bus atsisakoma miniatiūrinių kosmetikos ir higienos priemonių pakuočių, pavyzdžiui, mažų šampūno ar dušo želės buteliukų. Oficialiai tai grindžiama siekiu mažinti atliekų kiekį ir skatinti daugkartinio naudojimo sprendimus bei alternatyvias, aplinkai draugiškesnes sistemas.
Reglamentas taip pat įveda naujus ženklinimo reikalavimus. Ant pakuočių turės būti aiškiai nurodyta informacija apie jų sudėtį, tinkamą šalinimą ir perdirbimo galimybes. Maistui skirtos pakuotės, kuriose pavojingų medžiagų kiekis viršys nustatytas ribas, nebegalės būti parduodamos ES rinkoje. Restoranai ir kavinės bus įpareigoti sudaryti sąlygas klientams naudoti savo atsineštus indus maistui ir gėrimams, netaikant papildomų mokesčių arba taikant mažesnę kainą.

Europos Komisija skelbia, kad šie pakeitimai leis iki 2030 metų sumažinti pakuočių atliekų kiekį 5 procentais, o iki 2040 metų 15 procentų, lyginant su 2018 metų lygiu. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad realus vartotojų elgesys dažnai skiriasi nuo teorinių modelių. Pavyzdžiui, jau dabar dalis gyventojų mechaniškai šalina prie butelių pritvirtintus kamštelius, nors būtent tokios priemonės buvo pristatomos kaip aplinkosauginė pažanga.
Verslui nauji reikalavimai reikš papildomas sąnaudas. Įmonėms teks keisti pakuočių dizainą, tiekimo grandines, klientų aptarnavimo procesus ir logistiką. Didelė dalis šių kaštų neišvengiamai bus perkelta vartotojams, todėl galutines aplinkosauginių reformų išlaidas padengs pirkėjai.
Šis reglamentas papildo ilgą ES reguliavimo iniciatyvų sąrašą. Kasmet Europos Sąjungos institucijos priima šimtus ar net daugiau nei tūkstantį teisės aktų, direktyvų ir reglamentų. Nors dalis jų prisideda prie bendrų tikslų, vis dažniau keliama abejonė, ar smulkūs kasdienio vartojimo ribojimai proporcingi jų realiai naudai ir ar jie iš tiesų keičia aplinkosaugos situaciją taip, kaip žadama.
