Naujos skaitmeninės reformos ašyje – teisė į skundus, duomenų kontrolę ir realią galią prieš technologijų gigantus. Ekspertai įspėja: vartotojų teisės gali susilpnėti labiau, nei viešai pripažįstama.
Skaitmeninis pasaulis niekada nebebus toks, koks buvo. Europos Komisija pristatė naują teisėkūros paketą, pavadintą „Digital Omnibus“, ir jis kelia rimtą klausimą: ar ES iš tiesų saugo mūsų privatumą, ar tiesiog stengiasi greičiau užversti milžiniškus skundų kalnus?
Nors Briuselis skelbia, kad reforma sustiprins vartotojų teises, kritikai perspėja – gali nutikti priešingai. Pagal naująją tvarką sprendimų kontrolė slysta į rankas institucijų, kurios jau dabar garsėja vangiu požiūriu į didžiųjų technologijų reguliavimą. Paprastas žmogus, kuris tikisi realios pagalbos, rizikuoja tapti tik statistu procese, kuriame svarbiausia – ne teisingumas, o greitis.
Kas apskritai keičiasi?
Siūlomas „Skaitmeninis omnibusas“ – tai taisyklių paketas, kuriuo siekiama supaprastinti BDAR (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) taikymą. Nors BDAR laikomas vienu griežčiausių privatumo įstatymų pasaulyje, jo taikymas realybėje stringa.
Dvi problemos, kurias reforma nori „išspręsti“:
- Lėti procesai: skundai dėl „Meta“, „Google“ ar „TikTok“ gali būti nagrinėjami metus.
- Skirtingos taisyklės skirtingose valstybėse: vienos institucijos skuba, kitos – tempia gumą.
Tačiau kyla klausimas – ar reforma iš tikrųjų ištaisys šiuos trūkumus, ar tik pakeis struktūras taip, kad vartotojų balsas būtų dar tylesnis?
Pavojingiausia dalis – valdžios perdavimas institucijoms, kurios „mėgsta milžinus“
Šiuo metu galioja vadinamasis „vieno langelio“ principas: jei įmonė registruota Airijoje, visus europiečių skundus dėl jos nagrinėja būtent Airijos duomenų apsaugos tarnyba. Ir tai – didžioji problema.
Airija per pastarąjį dešimtmetį:
- vilkino bylas prieš „Meta“, kartais po 3–5 metus,
- skirdavo simbolines sankcijas, kurios milžinams – kaip uodo įkandimas,
- sulaukdavo kritikos dėl pernelyg glaudaus ryšio su technologijų bendrovėmis.
Naujoji reforma šią galią iš esmės sustiprina. Sprendimus dažniausiai priims ta pati institucija, net jei skundą pateikė Lietuvos, Slovakijos ar kitos šalies pilietis.
Tai reiškia:
- Lietuvis skundą paduoda Lietuvoje, bet sprendimas priimamas Airijoje.
- Lietuvis neprieina prie įrodymų.
- Lietuvis neturi galios procesui įtakoti.
Ir jei byla atmetama – jūs net nesužinosite, kokią medžiagą pateikė įmonė ir kodėl jums nebuvo suteikta teisybė.
„Komercinės paslaptys“ – kelias, kuriuo įmonės gali slėpti įrodymus
Viena labiausiai kritikuojamų nuostatų – galimybė įmonėms pažymėti dokumentus kaip komercinę paslaptį.
Pagal projektą:
- Tik priežiūros institucija spręs, ką parodyti nukentėjusiajam.
- Įmonės turės daug laisvės nuslėpti svarbiausius failus.
- Nusiskundęs žmogus gali nematyti argumentų, kuriais grindžiamas galutinis sprendimas.
Ekspertai šią tvarką vadina „teismu be bylos“.
Kaip gali laimėti, jei nematai, kas vyksta kitoje stalo pusėje?
Greitis vietoj teisingumo?
Oficialiai reforma siekia „paspartinti procesus“. Tai skamba gražiai – iki tol BDAR skundai dažnai užstrigdavo metų metus. Tačiau greitis nebūtinai reiškia kokybę.
Pagal naująją sistemą:
- procesas bus greitesnis,
- bet vartotojo dalyvavimas – ribotas,
- o skundų sprendimai bus priimami už uždarų durų, dažnai remiantis tik institucijos ir įmonės argumentais.
Tai gali virsti situacija, kai paprastas žmogus tampa tyliu stebėtoju, o ne savo bylos dalyviu.
Ką reforma žada gero?
Nebūtų teisinga teigti, kad siūlomos taisyklės – vien blogos. Yra ir pozityvių elementų:
- vienodi terminai visoje ES,
- aiškesnės procedūros,
- vieningesnė skundų nagrinėjimo forma,
- mažiau popierizmo mažoms įmonėms.
Tai ypač naudinga verslui – aiškios taisyklės reiškia mažiau rizikos ir nuspėjamesnę teisinę aplinką.
Tačiau svarbiausia – ar naudą pajus vartotojai?
Kol kas atsakymas nėra aiškus.
Kur vartotojas lieka šioje schemoje?
Europos institucijos žada, kad reforma „sustiprins pasitikėjimą skaitmenine erdve“. Tačiau realybėje, kaip įspėja nepriklausomi ekspertai, egzistuoja trys didžiausios rizikos:
1. Jūsų skundus spręs institucija, kurios nepažįstate ir negalite įtakoti.
Lietuvos institucija bus tik tarpininkas.
2. Jūs galite nematyti įrodymų, kuriais remiamasi jūsų byloje.
Tai kelia grėsmę teisei į teisingą procesą.
3. Didžiosios technologijų įmonės gaus daugiau erdvės manipuliuoti procedūromis.
Ypač ten, kur turi įtaką – Airijoje ir Liuksemburge.
Ką tai reiškia paprastam žmogui?
Trumpai ir atvirai:
- Jei „Meta“, „Google“, „TikTok“ ar kita platforma pažeidžia jūsų teises – kelias iki teisybės gali būti dar sudėtingesnis.
- Jūs galite likti tik formalus proceso dalyvis, be realios įtakos.
- Sprendimai gali tapti greitesni, bet mažiau skaidrūs.
- Privatumo apsauga gali tapti daugiau iliuzija, nei realia teise.
Ar ES atsisuka prieš save?
ES visada garsėjo kaip globali privatumą ginanti lyderė. Tačiau skubėdama „optimizuoti procesus“, ji rizikuoja susilpninti tuos pačius ramsčius, kuriuos pati statė.
Galiausiai klausimas paprastas:
ar reforma kuriama žmonėms, ar technologijų gigantams?
Kol kas atsakymo nematome. Bet akivaizdu, kad kiekvienas europietis turi teisę žinoti, kad šios taisyklės gali lemti, ar mūsų duomenys ateityje bus tikri – ar tik skaitmeninės apsaugos iliuzija.
