Pastarosiomis savaitėmis visoje Europoje kilo nemažai sumaišties dėl antraščių, skelbiančių, kad Europos Sąjunga esą nustatė maksimalų vairavimo amžių. Dalis vairuotojų sunerimo, kiti ėmė ieškoti konkretaus skaičiaus, nuo kurio reikėtų „atidėti raktelius“. Tačiau realybė yra gerokai sudėtingesnė – ir daug įdomesnė.
Ar ES iš tikrųjų nustatė maksimalų vairavimo amžių?
Trumpas atsakymas – ne. Europos Sąjunga neįvedė vieningos, visoms šalims privalomos viršutinės amžiaus ribos vairuotojams. Tačiau 2025–2026 m. laikotarpiu įsigaliojo esminis požiūrio pasikeitimas: ES aktyviai skatina valstybes nares griežčiau vertinti vyresnio amžiaus vairuotojų gebėjimą saugiai dalyvauti eisme.
Kitaip tariant, kalbama ne apie „draudimą nuo tam tikro amžiaus“, o apie sveikatos, reakcijos ir pažintinių funkcijų tikrinimą, ypač vyresniame amžiuje.
Kaip elgiasi skirtingos Europos šalys
Vieningo modelio Europoje nėra, todėl taisyklės labai skiriasi priklausomai nuo šalies.
Ispanija ir Italija pasirinko griežtesnį kelią. Šiose šalyse vairuotojai nuo maždaug 70 metų privalo reguliariai atlikti medicinines apžiūras, o vairuotojo pažymėjimo galiojimas dažnai trumpinamas. Kuo vyresnis žmogus, tuo dažniau reikia pasitikrinti.
Visai kitokį požiūrį taiko Prancūzija. Čia vairuotojo pažymėjimas galioja neribotą laiką, o amžius pats savaime nėra kriterijus. Jei kyla abejonių dėl žmogaus gebėjimo vairuoti, iniciatyva gali ateiti iš gydytojo, policijos ar administracinių institucijų, tačiau sprendimas grindžiamas individualia būkle, o ne gimimo data.
Vokietija, Lenkija, Nyderlandai ir Belgija kol kas maksimalaus vairavimo amžiaus netaiko. Šiose šalyse daugiausia kalbama apie savanoriškus testus, švietimą ir prevencines programas, o ne apie privalomą amžiaus ribą.
Ką tai reiškia Lietuvai
Lietuva šiuo metu taip pat neturi nustatyto maksimalaus vairavimo amžiaus. Vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra ribotas laike, o jo atnaujinimui reikalinga medicininė pažyma. Praktikoje tai reiškia, kad sveikatos būklė jau dabar yra pagrindinis kriterijus, nepriklausomai nuo amžiaus.
Tačiau ES kryptis aiški: ateityje Lietuvoje gali atsirasti dažnesni sveikatos patikrinimai vyresnio amžiaus vairuotojams, griežtesni regėjimo, reakcijos ar kognityvinių funkcijų vertinimai. Tai būtų ne draudimas vairuoti, o papildomas saugiklis.
Ką rodo statistika apie amžių ir avarijas
Naujausi duomenys rodo, kad situacija nėra tokia vienareikšmė, kaip dažnai manoma.
Vyresni nei 75 metų vairuotojai, skaičiuojant vienam nuvažiuotam kilometrui, patenka į avarijas dažniau, tačiau jie vidutiniškai važiuoja gerokai mažiau nei jaunesni. Tuo tarpu 18–25 metų vairuotojai sudaro neproporcingai didelę dalį sunkių ir mirtinų eismo įvykių, nors jų patirtis kelyje – trumpiausia.
Specialistai pabrėžia, kad biologinis amžius ir realūs gebėjimai dažnai nesutampa. Vienas 80-metis gali būti puikios formos, o kitas – turėti rimtų problemų jau sulaukęs 60-ies.
Kodėl technologijos tampa svarbia sprendimo dalimi
Automobilių gamintojai jau dabar aktyviai reaguoja į senėjančių vairuotojų iššūkius. Naujuose automobiliuose vis dažniau diegiamos pažangios pagalbos sistemos: avarinio stabdymo funkcijos, eismo juostos palaikymas, mieguistumo atpažinimas, 360 laipsnių kameros.
Tokios technologijos leidžia vyresniems žmonėms ilgiau išlikti savarankiškiems, o kartu didina bendrą eismo saugumą visiems.
Esminė išvada
Europos Sąjunga nenubrėžė griežtos ribos, nuo kurios vairuoti draudžiama. Vietoje to ji stumia valstybes nares link individualaus vertinimo, kuriame svarbiausia ne amžius, o realūs gebėjimai.
Lietuvoje tai greičiausiai reikš daugiau dėmesio sveikatai, o ne privalomą „vairuotojo pensiją“. Kitaip tariant, klausimas keičiasi iš „kiek tau metų?“ į „ar tu vis dar gali saugiai vairuoti?“.
Šaltinis: https://polskiobserwator.de/ue-ustalila-maksymalny-wiek-kierowcy-wielka-zmiana-w-przepisach-juz-obowiazuje/
