Europos Sąjunga artėja prie vieno didžiausių skaitmeninės politikos pokyčių per pastarąjį dešimtmetį. Briuselyje svarstomas naujas teisės aktų paketas, kuris pirmą kartą nuo BDAR įsigaliojimo gali gerokai pakeisti pamatinius duomenų apsaugos principus. Šio plano esmė – sukurti lankstesnę technologijų reguliavimo sistemą, tačiau kritikai perspėja, kad kartu atsiveria pavojingai plati erdvė duomenų rinkimui be aiškaus piliečių sutikimo.
Šie svarstymai vyksta tuo metu, kai dirbtinio intelekto įrankiai jau tapo neatsiejama Europos verslo, žiniasklaidos ir viešojo sektoriaus dalimi. Tačiau klausimas, kiek duomenų ši technologija gali naudoti ir kokiais pagrindais, vėl užvirė iš naujo.
Kas keistųsi? ES siūlo vieną bendrą skaitmeninį „omnibusą“
Pasiūlymas, vadinamas „Skaitmeniniu omibusu“, pirmą kartą sujungia kelis stambius teisės aktus: BDAR, Dirbtinio intelekto įstatymą ir E. privatumo direktyvą. Tai reikštų, kad atskiros taisyklės būtų perrašytos taip, kad veiktų kaip vienas bendras reguliavimo mechanizmas.
Didžiausi pokyčiai būtų šie:
- dalis aukštos rizikos dirbtinio intelekto reikalavimų būtų atidėti ar sušvelninti,
- technologijų įmonėms būtų suteikta platesnė laisvė naudoti europiečių duomenis DI mokymui,
- sutikimo reikalavimai kai kuriose srityse būtų interpretuojami laisviau nei dabar.
Toks požiūris daugeliui atrodo kaip rimtas žingsnis atgal nuo griežto BDAR modelio, kuris ilgą laiką buvo laikomas aukso standartu visame pasaulyje.
Didieji technologijų žaidėjai pokyčius pasitinka plačiomis šypsenomis
„Meta“, „Alphabet“ ir kiti technologijų gigantai seniai ragino supaprastinti ES reguliavimą, kuris, jų teigimu, riboja inovacijas. Būtent dirbtinio intelekto plėtra paskatino naują spaudimą: DI sistemoms reikia milžiniškų duomenų kiekių, o BDAR taisyklės dažnai tapdavo barjeru jų rinkimui.
Tai, kad didžiosios kompanijos aktyviai remia siūlomas reformas, kelia papildomų klausimų dėl lobistinės įtakos. Kritikai mano, kad ES, siekdama neatsilikti nuo Kinijos ir JAV, rizikuoja pernelyg atlaisvinti savo saugiklius.
Pilietinės organizacijos įžvelgia „istorinį privatumo susilpnėjimą“
Daugiau nei 120 nevyriausybinių organizacijų jau paskelbė viešą laišką, kuriame perspėja apie esminę grėsmę europiečių privatumui. Jų teigimu, siūlomi pakeitimai leistų:
- dažniau naudoti jautrius asmens duomenis be aiškaus sutikimo,
- kaupti didesnius duomenų kiekius DI modeliams,
- sukurti precedentą, galintį paveikti ir kitas skaitmenines sritis.
Kritikai baiminasi, kad susilpninus BDAR šerdis, Europa prarastų unikalų statusą kaip regionas, ginantis vartotojų teises griežčiau nei bet kur kitur.
Politinis spaudimas: kaip suderinti inovacijas ir žmogaus teises?
Nors ES lyderiai nori išlaikyti technologinį konkurencingumą, politinė įtampa tik didėja. Viena pusė ragina paspartinti dirbtinio intelekto plėtrą, kita – primena, kad migloti teisės aktai gali duoti per daug laisvės įmonėms, kurios duomenis renka globaliai ir dažnai agresyviai.
Atskiro ginčo verta nuostata dėl duomenų naudojimo DI mokymui be konkretaus sutikimo. Tai – kertinis pokyčio akmuo. Pagal dabartines taisykles tokie veiksmai būtų aiškiai draudžiami. Pagal siūlomus pakeitimus jie galėtų tapti norma.
Parlamento opozicija stiprėja, o laikas spaudžia
Europos Parlamente jau ryškėja opozicija. Parlamentarai nerimauja, kad reforma stumiama pernelyg greitai, o pasekmės gali būti ilgalaikės ir negrįžtamos. Skeptikai ragina įtraukti daugiau saugiklių, kad BDAR ir naujasis DI teisynas nebūtų transformuoti į lengvatų rinkinį technologijų gigantams.
Sprendimo tikimasi 2026 metų pradžioje – laikotarpiu, kuris gali tapti lūžio tašku Europos skaitmeninės politikos istorijoje.
Kas laukia europiečių? Du keliai, dvi skirtingos ateitys
Jei reforma bus priimta dabartine forma, ES gali žengti link atviresnės, duomenimis paremtos DI ekosistemos, kurioje įmonės turės daugiau galimybių eksperimentuoti. Tačiau tuo pačiu piliečiai rizikuoja prarasti dalį privatumo, kuris iki šiol buvo laikomas viena svarbiausių europietiškų vertybių.
Kita kryptis – griežtesni saugikliai ir lėtesnis inovacijų tempas, tačiau aiškesnė garantija, kad asmens duomenų naudojimas liks stipriai apribotas.
Šiuo metu Europa yra kryžkelėje. Kokia kryptimi bus pasukta – paaiškės jau kitąmet. Tačiau aišku viena: sprendimas pakeis ne tik dirbtinio intelekto taisykles, bet ir milijonų europiečių santykį su savo duomenimis ateinančiam dešimtmečiui.
