Europos Sąjunga rengia svarbius techninių apžiūrų pakeitimus, kurie gali iš esmės pakeisti tai, kaip ateityje bus tikrinami automobiliai – ir Lietuvoje. Esminė žinia vairuotojams paprasta, bet nemaloni: net jei automobilis iki šiol „tvarkingai“ praeidavo techninę apžiūrą, ateityje jis pats gali parodyti, kad realiame eisme teršia gerokai daugiau, nei leidžia normos.
Kodėl dabartinė sistema nebelaikoma patikima?
Nors Europoje galioja griežti išmetamųjų teršalų standartai, praktika rodo, kad dalis automobilių laboratorinėmis sąlygomis atrodo „švarūs“, tačiau kasdien važinėjant mieste ar užmiestyje realūs skaičiai gali būti visai kitokie.
Būtent dėl šios priežasties Europos Sąjunga svarsto naujas priemones, kurios leistų lengviau aptikti automobilius, realiomis sąlygomis viršijančius taršos ribas.
Ką planuojama keisti techninėse apžiūrose?
Praėjusią savaitę Europos Parlamento Transporto ir turizmo komitetas aptarė transporto priemonių patikros reformą. Siūlomi pakeitimai apima kelias kryptis:
Tikslesni taršos matavimai techninių apžiūrų stotyse.
Numatoma naudoti specialius prietaisus, kurie galėtų patikimiau aptikti padidintą kietųjų dalelių ir kitų teršalų kiekį. Tai reikštų didesnes investicijas techninių apžiūrų centrams, bet ir griežtesnę kontrolę vairuotojams.
Taršos matavimai tiesiog eisme.
Svarstoma galimybė taršą matuoti nuotoliniu būdu, automobilių nestabdant. Jei sistema užfiksuotų, kad konkretus automobilis viršija leistinas ribas, jam būtų privaloma atlikti neeilinę techninę apžiūrą. Kaip tiksliai tai veiktų Lietuvoje – dar neaišku.
Automobilis pats taps „liudininku“
Didžiausią diskusijų bangą kelia siūlymas naudoti jau automobiliuose esančius duomenis. Visi po 2021 m. sausio 1 d. Europos Sąjungoje parduoti automobiliai turi OBFCM (On-Board Fuel Consumption Monitoring) sistemą.
Ši sistema renka informaciją apie:
- degalų sąnaudas,
- nuvažiuotą atstumą,
- važiavimo greitį,
- o hibriduose – ir važiavimą elektra, įkrovimą bei energijos suvartojimą.
Pagal šiuos duomenis būtų galima apskaičiuoti vidutinį realų išmetamųjų teršalų kiekį. Jei paaiškėtų, kad automobilis teršia daugiau nei leidžiama – jis pats „praneštų“ apie problemą, o savininkui tektų vykti papildomam patikrinimui.
Ar tai bus taikoma Lietuvoje?
Svarbus niuansas: galutinį sprendimą priims kiekviena valstybė narė atskirai. Tai reiškia, kad net jei Europos lygmeniu bus pritarta reformai, Lietuva galės pasirinkti, kuriuos sprendimus įgyvendinti, o kurių – ne.
Tarp svarstomų idėjų taip pat yra:
- privaloma dažnesnė techninė apžiūra automobiliams, senesniems nei 10 metų (konkrečius intervalus nustatytų pati valstybė);
- atskiros gairės elektromobiliams;
- skaitmeninis techninės apžiūros patvirtinimas, prieinamas institucijoms visoje ES;
- privalomas ridos fiksavimas, kas Lietuvoje jau seniai taikoma, bet būtų naudinga perkant automobilius iš kitų šalių.
Kodėl tai kelia nerimą vairuotojams?
Dalis vairuotojų baiminasi, kad net ir tvarkingas, reguliariai prižiūrimas automobilis gali būti pripažintas netinkamu dėl realių važiavimo sąlygų, kurios ne visada atitinka laboratorinius standartus. Ypač tai aktualu dyzeliniams automobiliams ir senesniems modeliams.
Vis dėlto svarbu pabrėžti: kol kas tai tik siūlymai. Teisiniai pakeitimai gali užtrukti, dalis idėjų gali būti sušvelnintos arba apskritai neįgyvendintos.
Kol kas Lietuvos vairuotojai gali važiuoti ramiai, tačiau akivaizdu viena – ateityje automobilis nebebus tik „geležis su numeriais“. Jis taps aktyviu duomenų šaltiniu, galinčiu pats parodyti, kad kažkas ne taip.
Šaltinis: https://autoblog.spidersweb.pl/badanie-techniczne-samochodu-unia-europejska-zmiany
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
