Po dviejų dienų įtemptų derybų Briuselyje Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba pasiekė strateginį susitarimą dėl 2026 metų žvejybos kvotų. Šis sprendimas nulems, kiek ir kokių žuvų bus leidžiama sugauti ES vandenyse, ir turės tiesioginį poveikį tiek didiesiems žvejybos laivynams, tiek mažesniems regioniniams sektoriams, įskaitant ir Lietuvą.
Susitarimas apima bendrą leidžiamą sugauti kiekį (BLSK) bei žvejybos pastangų ribojimus pagrindiniuose Europos jūrų regionuose – Atlanto vandenyne, Šiaurės jūroje, Viduržemio jūroje ir Juodojoje jūroje. Kai kurioms rūšims sprendimai priimti ilgesniam laikotarpiui – iki 2028 metų, siekiant suteikti daugiau stabilumo ir prognozuojamumo žvejybos sektoriui.
Sudėtingas kompromisas tarp gamtos ir ekonomikos
Žvejybos kvotų nustatymas išlieka viena jautriausių ES politikos sričių. Žvejybos pastangos apima ne tik laivų dydį ar variklių galią, bet ir realų laiką, kurį laivai gali praleisti jūroje. Tai tiesiogiai veikia žvejų pajamas, regionų ekonomiką ir darbo vietas.
Nepaisant skirtingų valstybių narių interesų, visoms 27 ES šalims pavyko susitarti dėl kompromiso, kuris, pasak Tarybos atstovų, suderina mokslininkų rekomendacijas dėl žuvų išteklių atkūrimo ir realius žvejybos sektoriaus poreikius.
Susitarimas dar kartą patvirtina ES kryptį – saugoti jūrų ekosistemas, bet kartu neužsmaugti žvejybos pramonės, kuri daugelyje pakrančių regionų išlieka svarbi ekonomikos dalis.
Atlanto vandenynas ir Šiaurės jūra: mišrūs signalai
Atlanto vandenyne ir Šiaurės jūroje ES savarankiškai valdo 24 bendras kvotas. Čia pokyčiai labai nevienodi – kai kurioms rūšims leidimai didinami, kitoms mažinami.
Pozityvios naujienos – pietinėje Biskajos įlankos dalyje 12 proc. padidinta megrimų (jūrų velnių) kvota, o norveginių omarų leidžiamas sugavimas šiame regione išaugo net 54 procentais. Tai suteikia daugiau optimizmo laivynams, dirbantiems šiuose vandenyse.
Tačiau ne visiems sektoriams sprendimai palankūs. Kai kurių rūšių kvotos buvo reikšmingai sumažintos. Jūrų liežuvių sugavimas Baltijos ir Kategato regionuose mažinamas 45 procentais, o tai ypač jautru ir Baltijos jūros žvejybos sektoriui. Taip pat mažinamos kai kurių kitų rūšių kvotos Portugalijos ir kituose Atlanto regionuose.
Menkės – vis dar didžiausia problema
Ypatingą susirūpinimą kelia menkių būklė. ES ministrai nusprendė taikyti itin atsargų požiūrį ir nustatė kvotas tik pirmajam 2026 metų pusmečiui, jas sumažindami net 70 procentų.
Galutiniai sprendimai dėl likusios metų dalies bus priimti tik po papildomų tarptautinių konsultacijų su Šiaurės Rytų Atlanto pakrantės šalimis. Tai reiškia, kad menkių žvejyba ir toliau išlieka viena labiausiai ribojamų ir neapibrėžtų sričių, kas ypač svarbu ir Lietuvai, kurios žvejai istoriškai buvo susiję su šia rūšimi.
Viduržemio jūra: stabilumas be staigmenų
Viduržemio jūros regione situacija išlieka palyginti rami. Vakarų Viduržemio jūroje nuspręsta nekeisti pelaginių tralerių žvejybos pastangų, taip pat palikti galioti ankstesnius mėlynųjų ir raudonųjų krevečių sugavimo apribojimus.
Tai rodo, kad šiuo metu šio regiono biologiniai rodikliai laikomi pakankamai stabiliais ir nereikalauja skubių reguliavimo korekcijų.
Juodoji jūra: nedideli, bet svarbūs pakeitimai
Juodosios jūros regione pokyčiai minimalūs, tačiau simboliškai svarbūs. Numatyta šiek tiek sumažinti leidžiamą otų sugavimą. Nors tai nėra didelio masto sprendimas, jis pabrėžia, kad net ir mažesniuose regionuose ES siekia nuosekliai stebėti išteklius ir koreguoti taisykles laiku, kol problemos netapo kritinės.
Ką tai reiškia Lietuvai
Lietuvai, kaip Baltijos jūros valstybei, šis susitarimas svarbus pirmiausia dėl Baltijos žuvų išteklių, ypač menkių ir jūrų liežuvių, padėties. Kvotų mažinimas reiškia didesnį spaudimą žvejybos sektoriui, tačiau kartu tai laikoma būtina sąlyga, norint ateityje atkurti žuvų populiacijas.
ES Tarybos sprendimas aiškiai rodo kryptį: trumpalaikiai apribojimai laikomi investicija į ilgalaikį stabilumą. Ar ši strategija pasiteisins, priklausys ne tik nuo taisyklių, bet ir nuo jų laikymosi bei tarptautinio bendradarbiavimo ateinančiais metais.
