Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) paskelbė vieną svarbiausių pastarųjų metų sprendimų darbo teisės srityje. Teismas patvirtino, kad ES direktyva dėl „tinkamo“ minimalaus darbo užmokesčio yra teisėta ir gali būti toliau įgyvendinama visose 27 valstybėse narėse.
Šią direktyvą siekė panaikinti Danija, argumentuodama, kad ES „peržengė ribas“ ir kišasi į nacionalinę kompetenciją nustatyti atlyginimų dydžius. Vis dėlto teismas tokios pozicijos nepripažino.
Kuo buvo nepatenkintos Šiaurės šalys?
Danija, kuriai pritarė ir Švedija, teigė, kad darbo užmokesčio klausimus turi spręsti pačios šalys – daugiausia per kolektyvines profesinių sąjungų ir darbdavių sutartis. Šiaurės šalys tradiciškai neturi įstatymu nustatyto minimalaus atlyginimo, todėl direktyva joms atrodė kaip grėsmė jų modeliui.
Vis dėlto:
- Teismas patvirtino didžiąją dalį direktyvos, nurodydamas, kad ji nėra tiesioginis įsikišimas į nacionalinių atlyginimų nustatymą.
- ESTT taip pat atmetė Danijos argumentus dėl netinkamo teisinio pagrindo.
Tačiau ne viskas liko nepakeista.
Kuriuos straipsnius ESTT panaikino?
Teismas panaikino du direktyvos punktus, argumentuodamas, kad jie peržengė ES kompetencijas. Šie punktai:
- Konkrečiai nurodė kriterijus, kuriais remiantis šalys turi nustatyti minimalų darbo užmokestį.
- Draudė mažinti įstatymu nustatytą minimalų atlyginimą šalyse, kuriose jis automatiškai indeksuojamas.
Teismo vertinimu, tokios nuostatos būtų buvęs tiesioginis diktavimas, kaip šalys turi nustatyti atlyginimus.
Tačiau visa esmė išliko.
Kas išlieka galioti? „Adekvataus“ atlyginimo riba
Direktyvoje palikta nuostata, kad šalys turi vertinti minimalų darbo užmokestį atsižvelgdamos į tam tikrus rodiklius. Vienas iš svarbiausių – vadinamoji adekvatumo riba:
- 50 % vidutinio darbo užmokesčio
- 60 % medianinio darbo užmokesčio
Tai nėra privalomas atlyginimo dydis, bet tai – gairė, pagal kurią vertinama, ar minimalus atlygis leidžia užtikrinti deramą gyvenimo lygį.
Kokia direktyvos esmė?
ES tikslas:
užtikrinti, kad mažiausiai uždirbantys žmonės visoje Europoje galėtų pragyventi iš savo darbo.
Direktyva įpareigoja valstybes nares:
- užtikrinti minimalų darbo užmokestį, kuris leistų išgyventi be skurdo;
- stiprinti kolektyvines derybas;
- reguliariai vertinti minimalios algos adekvatumą;
- mažinti vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkį.
Šiuo metu direktyvą pilnai įgyvendino tik 8 ES šalys. Teismui palikus ją galioti, kitoms valstybėms teks sparčiai judėti pirmyn.
Ką tai reiškia Lietuvai?
Lietuva turi įstatymu nustatytą minimalų darbo užmokestį, todėl direktyva mūsų šaliai nėra kliūtis – priešingai, ji suteikia aiškesnes gaires.
Pagal direktyvą minimalus atlyginimas turi būti vertinamas pagal gyvenimo lygį ir ekonomines sąlygas, o ne vien politinį sprendimą. Tai reiškia:
- atsiras didesnis spaudimas kelti minimalų atlyginimą, jei jis neatitiks „adekvatumo ribos“;
- Lietuvai teks pateikti aiškią metodiką, kaip skaičiuojamas minimalus atlygis;
- bus stiprinama kolektyvinių derybų sistema.
Šiuo metu mūsų šalyje minimalus atlyginimas sparčiai augo pastaruosius metus, tačiau vis dar atsilieka nuo Vakarų Europos standartų.
Ar direktyva reiškia, kad minimalus darbo užmokestis visur bus vienodas?
Ne – ES nenustatys konkrečios sumos.
Kiekviena valstybė ir toliau nustatys minimalaus atlyginimo dydį pati.
Direktyva tik reikalauja:
- kad minimalus atlyginimas būtų pakankamas oriam gyvenimui,
- kad jo apskaičiavimo principai būtų skaidrūs,
- kad kas kelerius metus būtų atliekamas vertinimas.
Kokie minimalūs atlyginimai šiuo metu ES?
Pagal „Eurostat“ 2025 metų duomenis:
- nuo 551 eurų Bulgarijoje,
- iki 2638 eurų Liuksemburge.
Lietuvoje 2025 m. pradžioje MMA siekė 924 eurus „ant popieriaus“, o tai – vidutinėje žemų atlyginimų ES dalyje.
Išvada
Europos Teisingumo Teismo sprendimas reiškia, kad direktyva dėl adekvataus minimalaus darbo užmokesčio išlieka galioti ir tik dar labiau įpareigoja valstybes siekti socialinio teisingumo.
Lietuvai tai gali reikšti:
- tolesnį minimalaus atlyginimo augimą,
- aiškesnius skaičiavimo kriterijus,
- stipresnį darbuotojų interesų atstovavimą per kolektyvines derybas.
Ši direktyva – dar vienas žingsnis link vienodesnių ir teisingesnių darbo sąlygų visoje Europos Sąjungoje.
Šaltinis: https://jauns.lv/raksts/arzemes/682437-eiropas-tiesa-pienem-lemumu-kas-attiecas-uz-minimalo-algu-apmeru-es-valstis
