Estija nėra Lietuvos sienos kaimynė, tačiau Baltijos šalių kontekste jos atlyginimai mums vis tiek labai įdomūs. Lietuviai dažnai lygina kainas, algas ir gyvenimo lygį su latviais bei estais, nes visos trys šalys ilgą laiką judėjo panašiu ekonominiu keliu. Naujausi Estijos duomenys rodo: atlyginimai ten toliau auga, o kai kuriuose sektoriuose vidutinė alga „ant popieriaus“ jau gerokai viršija 3000 eurų.
Vidutinis atlyginimas Estijoje perkopė 2100 eurų
Naujausi Estijos statistikos duomenys rodo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis šalyje pasiekė 2135 eurus per mėnesį. Tai yra 6,2 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Kitaip tariant, atlyginimai Estijoje auga gana stabiliai. Pastaruoju metu jų metinis augimas laikosi maždaug ties 5–6 proc. riba. Tai nėra staigus vienkartinis šuolis, o labiau nuosekli tendencija, kuri leidžia žmonėms bent iš dalies vytis didėjusias kainas.
Vis dėlto vidutinis atlyginimas ne visada parodo realų vaizdą. Jį gali kilstelėti daug uždirbantys specialistai, vadovai ar tam tikri sektoriai. Todėl svarbus ir medianinis atlyginimas – rodiklis, kuris parodo, kiek uždirba „vidurinis“ darbuotojas.
Estijoje medianinis atlyginimas pirmąjį ketvirtį siekė 1753 eurus. Tai reiškia, kad pusė darbuotojų uždirbo daugiau nei ši suma, o kita pusė – mažiau. Per metus šis rodiklis taip pat padidėjo apie 6 proc.
Talinas išlieka atskira istorija
Kaip ir Lietuvoje Vilnius, Estijoje ryškiai išsiskiria sostinė. Talinas paprastai traukia daugiau gerai apmokamų darbo vietų, technologijų įmonių, finansų sektoriaus darbuotojų ir tarptautinių verslų.
Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis bruto atlyginimas Taline siekė 2538 eurus per mėnesį. Pernai tuo pačiu laikotarpiu jis buvo 2384 eurai.
Dar aukštesnis vidurkis matomas Harju apskrityje, kur yra sostinė ir didžiausia ekonominė koncentracija. Ten vidutinis atlyginimas siekė 2405 eurus. Antroje vietoje buvo Tartu apskritis, kur vidutinis darbo užmokestis sudarė 2129 eurus.
Lietuvos skaitytojams šie skaičiai turėtų būti pažįstami savo logika: kaip Vilnius dažnai lenkia kitus Lietuvos regionus, taip Talinas ryškiai lenkia didelę dalį Estijos.
Kur Estijoje uždirbama daugiausia?
Didžiausios algos Estijoje mokamos sektoriuose, kuriuose daug aukštos kvalifikacijos specialistų, technologijų ir kapitalo. Trys sritys ypač išsiskiria.
Informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje vidutinis atlyginimas siekia 3821 eurą per mėnesį. Tai didžiausias rodiklis tarp pagrindinių ekonomikos sektorių.
Finansų ir draudimo srityje vidutinis atlyginimas siekia 3608 eurus. Tai dar viena sritis, kurioje tradiciškai mokamos aukštos algos dėl atsakomybės, specializacijos ir didelės konkurencijos dėl darbuotojų.
Trečioje vietoje – elektros, dujų ir šilumos tiekimo sektorius. Čia vidutinis atlyginimas pasiekė 3132 eurus. Įdomu tai, kad būtent energetikos sektoriuje užfiksuotas vienas sparčiausių metinių augimų – apie 15,4 proc.
Tai svarbu ir Lietuvai, nes panašios tendencijos matomos visame regione: technologijos, finansai ir energetika tampa sritimis, kuriose darbo užmokesčio kartelė kyla greičiausiai.
Kur atlyginimai mažiausi?
Ne visi Estijos darbuotojai jaučia tokį pat atlyginimų lygį. Mažiausiai uždirbama apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuje. Ten vidutinis atlyginimas siekia 1337 eurus.
Kiek daugiau mokama kitų asmeninių paslaugų srityje – apie 1389 eurus per mėnesį. Tai rodo, kad net ir šalyje, kur bendras atlyginimų vidurkis atrodo aukštas, dalis darbuotojų vis dar lieka gerokai žemiau šio skaičiaus.
Vis dėlto ir šiuose sektoriuose atlyginimai augo. Per metus jie padidėjo beveik 4 proc. Tai mažesnis tempas nei kai kuriose kitose srityse, bet vis tiek teigiama kryptis.
Viešasis sektorius prisidėjo prie augimo
Estijos ekonomistai pabrėžia, kad atlyginimų augimą šalyje lėmė ne tik privatus verslas. Svarbus vaidmuo teko ir viešajam sektoriui.
Viešajame sektoriuje dirbančiųjų atlyginimai per metus padidėjo 6,6 proc., o privačiame sektoriuje – 6 proc. Didžiausias augimas užfiksuotas viešojo administravimo srityje, kur atlyginimai per metus padidėjo 7,3 proc.
Tai primena ir Lietuvai aktualią diskusiją: kai valstybė kelia atlyginimus mokytojams, medikams, pareigūnams ar administracijos darbuotojams, tai daro įtaką ne tik konkrečioms profesijoms, bet ir bendram darbo užmokesčio vidurkiui šalyje.
Ar estai realiai gyvena geriau?
Vien atlyginimų augimas dar nereiškia, kad žmonės automatiškai gyvena lengviau. Svarbiausia – ar pajamos auga greičiau nei kainos.
Estijoje skaičiuojama, kad atlyginimų augimas šiuo metu maždaug 2,2 proc. lenkia vartotojų kainų indeksą. Tai reiškia, kad perkamoji galia po truputį gerėja: žmonių pajamos kyla šiek tiek greičiau nei kasdienės išlaidos.
Be to, Estijoje įsigalioję didesni neapmokestinamojo minimumo pakeitimai padidino dalies darbuotojų realias pajamas. Kitaip tariant, kai kuriems gyventojams svarbu ne tik tai, kiek atlyginimas siekia „ant popieriaus“, bet ir kiek pinigų lieka po mokesčių.
Tiesa, metų pradžioje dalį papildomų pajamų suvalgė šildymo ir elektros sąskaitos. Tačiau šiltuoju sezonu, kai energijos išlaidos mažėja, žmonės daugiau pinigų gali skirti kasdieniam vartojimui.
Kodėl tai turėtų rūpėti lietuviams?
Lietuviams Estijos atlyginimų duomenys svarbūs ne todėl, kad Estija būtų mūsų tiesioginė sienos kaimynė. Svarbu tai, kad Estija yra viena iš trijų Baltijos šalių, su kuriomis Lietuva dažnai lyginama pagal ekonomiką, atlyginimus, kainas, verslo aplinką ir gyvenimo lygį.
Tokie skaičiai leidžia geriau suprasti, kur juda regionas. Jei Estijoje sparčiai auga technologijų, finansų ir energetikos sektoriai, panašios konkurencijos dėl darbuotojų galima tikėtis ir Lietuvoje. Jei Talinas vis labiau tolsta nuo regionų, tai primena ir Lietuvos problemą – didžiųjų miestų bei mažesnių savivaldybių atotrūkį.
Dar viena pamoka – vien vidutinė alga nėra visas atsakymas. Reikia žiūrėti į medianą, regionus, sektorius, kainų augimą ir mokesčius. Tik tada galima suprasti, kiek pinigų žmogui iš tikrųjų lieka gyvenimui.
Estijos skaičiai atrodo solidžiai, bet jie kartu primena paprastą dalyką: atlyginimų augimas džiugina tik tada, kai jis neatsilieka nuo kainų, o naudą pajunta ne vien sostinės specialistai, bet ir platesnė visuomenės dalis.
