Europos mokėjimų rinkoje vyksta tylus, bet labai strategiškas lūžis. Kol vartotojai kasdien be didelių apmąstymų atsiskaito „Visa“, „Mastercard“ ar „PayPal“, bankai ir mokėjimų infrastruktūros kūrėjai Europoje bando atkovoti tai, ką daugelį metų prarado – kontrolę ir suverenitetą. Dabar ši kova įgauna pagreitį: naujoji mokėjimo paslauga „Wero“ jungiasi į aljansą su kitais keturiais dideliais Europos mokėjimo sprendimais, o tikslas ambicingas – iki 2027 m. užtikrinti sklandžius tarpvalstybinius atsiskaitymus, kad europiečiai galėtų mokėti telefonu beveik bet kur Europoje, nesiremdami JAV sistemomis.
Tai nėra vien technologinis projektas. Tai geopolitinė ir ekonominė tema, nes kalbama apie tai, kas kontroliuos europiečių mokėjimus ateityje: europiniai bankai, ar tarptautiniai gigantai, kurių sprendimai jau tapo kasdienybe.
„Wero“ jungiasi su Italija, Ispanija, Portugalija ir Skandinavija
„Wero“ kūrėja „EPI Company“ paskelbė, kad pasirašė ketinimų protokolą su keturiais kitais mokėjimų paslaugų teikėjais: Italijos „Bancomat“, Ispanijos „Bizum“, Portugalijos SIBS ir Skandinavijos „Vipps MobilePay“. Tai reiškia, kad šios sistemos sieks tarpusavyje suderinti technologijas ir veikimą taip, kad vartotojai galėtų naudotis viena paslauga įvairiose šalyse.
Praktinis pavyzdys, kuris ir yra pagrindinis šio projekto pažadas: jei turite „Wero“, ateityje galėtumėte atsiskaityti Ispanijoje ar Portugalijoje taip pat lengvai, kaip namuose. Šis funkcionalumas, pasak bendrovių, turėtų pradėti veikti nuo 2027 metų.
Pirmieji tarpvalstybiniai mokėjimai – jau nuo 2026 m.
Svarbiausias momentas – planuojama, kad dar anksčiau, nuo 2026 m., būtų pradėti tarptautiniai mokėjimai „nuo telefono prie telefono“. Kitaip tariant, ne tik atsiskaitymai parduotuvėse, bet ir paprasti pervedimai: kai vienas žmogus išsiunčia pinigus kitam, net jei jie yra skirtingose šalyse.
Šios penkios mokėjimo sistemos iš viso veikia 13 šalių, o „Wero“ užnugaris yra rimtas – EPI remia bankai iš Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų, Belgijos ir Liuksemburgo, tarp jų minimi taupomieji ir kooperatiniai bankai bei „Deutsche Bank“.
Kodėl Europa taip skuba: per daug pinigų keliauja per JAV sistemas
Šio aljanso retorika labai aiški – tai žingsnis „Europos mokėjimų suvereniteto“ link. Šiuo metu didelė dalis atsiskaitymų Europoje, ypač kortelėmis ir internete, keliauja per JAV sistemas, tokias kaip „Visa“, „Mastercard“ ir „PayPal“.
Europos Centrinio Banko duomenimis, net 64 proc. kortelių mokėjimų euro zonoje atliekama per tarptautines (ne europines) sistemas. Tai reiškia, kad Europa yra priklausoma ne tik technologiškai, bet ir strategiškai: nuo taisyklių, mokesčių struktūros, duomenų srautų ir infrastruktūros sprendimų, kurių kontrolė yra už Atlanto.
Skaitmeninis euras – paradoksalus fonas: ECB stumia, bet bankai priešinasi
Čia prasideda didžiausia intriga. Europos Centrinis Bankas, siekdamas mažinti priklausomybę nuo JAV mokėjimų sektoriaus, aktyviai stumia skaitmeninio euro idėją. Argumentas logiškas: jei europiečiai vis mažiau naudoja grynuosius pinigus, reikia užtikrinti, kad viešoji mokėjimų infrastruktūra išliktų europinė.
Tačiau bankai skaitmeninį eurą vis dažniau įvardija kaip konkurentą, o ne kaip pagalbą. Jie baiminasi, kad skaitmeninis euras gali tiesiogiai konkuruoti su tokiomis sistemomis kaip „Wero“ ir galiausiai jas išstumti iš rinkos. Kitaip tariant, bankai jaučia, kad patys pagaliau pradėjo kurti europinį atsaką „PayPal“, bet tuo pačiu ECB gali sukurti alternatyvą, kuri taps dar galingesnė ir bankų projektą pavers nereikalingu.
Bankininkystės sluoksniuose taip pat keliama kita baimė: jei atsirastų skaitmeninis euras, „PayPal“ jį galėtų integruoti itin greitai ir patogiai, o „Apple“ ar „Amazon“ – taip pat. Tokiu atveju Europoje atsirastų paradoksas: skaitmeninis euras būtų europinė valiuta, tačiau dominuojančios pinigų „naudojimo“ platformos vis tiek galėtų likti amerikietiškos.
„Wero“ problema: startas vėluotas, o prekybininkų dar mažai
Nors „Wero“ ambicija didelė, realybė šiandien dar gana kukli. Elektroninės prekybos mokėjimus „Wero“ pradėjo siūlyti tik 2025 m. pabaigoje. Šiuo metu pranešama apie maždaug 125 prisijungusius prekybininkus, tačiau tai nėra didieji Europos e. komercijos vardai, kurie iš tiesų formuoja vartotojų įpročius.
Be to, yra dar vienas barjeras, kuris gali trukdyti plėtrai: norint naudotis „Wero“, klientui reikia turėti sąskaitą banke, kuris šią sistemą siūlo. Tuo tarpu „PayPal“ modelis yra priešingas – jis nepririša vartotojo prie konkretaus banko ir veikia kaip universalus tarpininkas, todėl ir sugebėjo užimti dominuojančią poziciją.
Šiuo metu „PayPal“ Vokietijoje laikomas dominuojančiu sprendimu tiek mokėjimams tarp žmonių, tiek atsiskaitymams internetinėse parduotuvėse, kur jo dalis sudaro apie 30 proc. apyvartos.
Kas iš to vartotojui: Europa siekia, kad mokėjimai taptų „vietiniai“, bet patogūs kaip JAV sprendimai
Vartotojui visa ši kova iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti tolima, tačiau būtent ji nuspręs, kiek ateityje mokėsime už pervedimus, kokie bus aptarnavimo mokesčiai verslui, kaip greitai veiks tarptautiniai mokėjimai ir kas valdys mūsų finansinių duomenų srautus.
Jeigu „Wero“ aljansui pavyks įgyvendinti pažadą iki 2027 m., Europa realiai priartės prie scenarijaus, kai tarpvalstybiniai mokėjimai taps paprasti, pigūs ir „vidiniai“ – be trečiųjų šalių tarpininkų. Tačiau tuo pačiu tai bus ir tikras testas: ar europiniai bankai sugeba sukurti patogumą, kuris prilygtų „PayPal“ ir kortelių gigantams, o ne tik pateikti politinį atsaką.
Šaltinis: https://www.handelsblatt.com/finanzen/banken-versicherungen/banken/wero-europaeische-bezahldienste-schliessen-sich-zusammen-02/100196704.html
