Atrodo, kad Britų salos ypač svarbios radiniams, susijusiems su gyvačių pradžia – specializuotų, bekojų plėšriųjų roplių, kurių pradžią datuojame prieš 167 mln. metų ir Eophis underwoodi radiniu iš Kirtlingtono karjero netoli Oksfordo Anglijoje.
Naujas radinys iš Škotijos meta visiškai naują šviesą į gyvačių evoliuciją, kurios neabejotinai išsivystė mezozojaus eroje iš driežų su vis labiau nykstančiomis kojomis. Kol galiausiai be galūnių, bet su vikriu, apvaliu kūnu įvaldė medžioklės meną – šliaužimą į siaurus urvus ir plyšius, lipimą į medžius ir pan.
Hibridiniai bruožai
Gyvūnas, rastas Škotijoje Kilmaluag uolienų formacijoje Skajaus saloje šalies šiaurėje, yra Breugnathair elgolensis – rūšis, turinti ir gyvačių, ir driežų bruožų. Vieta, kur jis buvo iškastas, gausi gyvūnų liekanomis iš vandenų jūros ir sausumos sandūroje. Taigi šis gyvūnas taip pat gyveno tokioje aplinkoje vidurinėje juroje prieš 167 mln. metų.
Pagrindiniai bruožai
Dydis ir kūno sandara:
- Katės dydžio (apie 40 cm ilgio)
- Masyvus kūnas su pilnai išsivysčiusiomis galūnėmis (driežo bruožas)
- Ilgas uodegos
Dantys ir žandikauliai:
- Aštrūs, kabliuoti dantys, labai panašūs į šiuolaikinių pitonų
- Gyvatėms būdinga žandikaulių struktūra
- Plačiai atsiveriantis snukis
Medžioklės būdas:
- Maitinosi smulkiais žinduoliais ir kitais ropliais
- Buvo vienas iš didesnių mėsėdžių toje aplinkoje
Mokslinė reikšmė
Šis roplys priklauso Parviraptoridae – paslaptingai grupei išnykusių plėšriųjų žvynuočių, kurie išgyveno daugiau nei 20 mln. metų, nuo vidurinės juros iki ankstyvosios kreidos Šiaurės Amerikoje ir Europoje. Naujausi darbai rodo, kad Parviraptoridae gali būti ankstyviausi gyvačių kamieninės linijos nariai.
Evoliucijos dilema
Škotijos radinys nebūtinai reiškia, kad turime gyvačių protėvį. Kaip rašoma „Nature” žurnale: „Alternatyviai tai gali rodyti, kad Parviraptoridae nėra artimai susiję su gyvatėmis ir išvystė panašius į gyvates bruožus konvergentiškai.”
Roger Benson iš Amerikos gamtos istorijos muziejaus Paleontologijos skyriaus komentuoja: „Breugnathair turi gyvatės dantis ir žandikaulius, bet kitais atžvilgiais yra stebėtinai primityvus, nepanašus į evoliuciškai pažengusį gyvūną. Tai gali reikšti, kad gyvačių protėviai labai skyrėsi nuo mūsų įsivaizdavimo, arba tai gali būti įrodymas, kad plėšrūs gyvačių įpročiai išsivystė atskirai primityvios, išnykusios roplių grupės.”
Evoliucijos chaosas
Šie išvadų rodo chaosą, vyravusį roplių evoliuciniame vystymesi. Greičiausiai nebuvo paprastos gyvačių ir jų bruožų vystymosi linijos, bet šie bruožai vystėsi skirtingose gyvūnų grupėse, sudarančiose driežų ir gyvačių hibridą. Todėl nauja rūšis gavo pavadinimą, kuris gėlų kalba reiškia „netikra gyvatė”.
Ką tai reiškia mokslui?
Naujas supratimas apie evoliuciją
- Lygiagretus vystymasis: Gyvačių bruožai galėjo vystytis nepriklausomai keliose roplių grupėse
- Sudėtingumas: Evoliucija nebuvo tiesioginis procesas, o sudėtingas bruožų derinys
- Prisitaikymas: Bekojės formos galėjo atsirasti kaip atsakas į specifinius aplinkos iššūkius
Ateities tyrimai
Šis atradimas atveria naujas tyrimų kryptis:
- Detalesni Parviraptoridae grupės tyrimai
- Palyginamoji gyvačių ir driežų anatomija
- Molekulinės evoliucijos studijos
Kodėl kojos tapo nereikalingos?
Gyvačių atsiradimas yra tam tikras fenomenas, nes atrodo, kad gyvūnas, visiškai neturintis galūnių, neturi didesnės prasmės, o jo judėjimas turi būti netobulas. Pasirodo, kad visai ne. Gyvatės įrodė, kad galūnės nėra būtinos, o jų greitis, vikrumas ir prisitaikymo gebėjimai yra tiesiog stulbinantys. Jos yra roplių evoliucinės sėkmės pavyzdys.
Atminkime, kad ši riba nyksta ir šiandien. Juk mūsų gluodenas yra bekojis driežas, o tokių bekojų driežų pasaulyje netrūksta.
View this post on Instagram
Išvada
Breugnathair elgolensis atradimas Škotijoje ne tik praturtina mūsų žinias apie juros periodo gyvūnus, bet ir verčia persvarstyti gyvačių evoliucijos istoriją. Šis „netikras gyvatė” rodo, kad gamta eksperimentavo su įvairiomis formomis ir sprendimais, kol galiausiai atsirado šiuolaikinės gyvatės – vieni sėkmingiausių plėšrūnų Žemėje.
