Europos automobilių pramonė artėja prie vieno sudėtingiausių laikotarpių per pastaruosius dešimtmečius. Ekspertai perspėja, kad 2025 m. prasidėjusi masinių atleidimų ir įmonių bankrotų banga 2026-aisiais gali dar labiau įsibėgėti. Didžiausio pavojaus zonoje atsidūrė automobilių dalių tiekėjai, ypač tie, kurie iki šiol buvo orientuoti į vidaus degimo variklių technologijas.
Situacija rodo ne laikiną krizę, o gilų struktūrinį lūžį, kuris gali iš esmės pakeisti Europos pramoninį veidą.
Vokietija – problemų epicentre
Didžiausi iššūkiai šiandien matomi Vokietijoje – šalyje, kuri ilgą laiką buvo laikoma Europos automobilių pramonės varikliu. Čia viena po kitos griūva dešimtmečius gyvavusios tiekėjų įmonės, o gamintojai skelbia apie tūkstančius naikinamų darbo vietų.
Prognozuojama, kad iki 2025 metų pabaigos daugiau nei 60 tūkst. darbuotojų Europoje ir Šiaurės Amerikoje jau bus netekę darbo automobilių sektoriuje. Tačiau, pasak analitikų, tai gali būti tik pradžia.
Kodėl labiausiai kenčia tiekėjai
Automobilių gamintojai, susidūrę su mažėjančia paklausa ir augančiomis sąnaudomis, vis dažniau perkelia finansinę naštą tiekimo grandinei. Originalios įrangos dalių gamintojai atsiduria tarp kūjo ir priekalo: iš vienos pusės – spaudimas mažinti kainas, iš kitos – būtinybė investuoti į naujas technologijas.
Papildomą smūgį suduoda konkurencija iš Kinijos. Ten veikiančios bendrovės dažnai siūlo pigesnius komponentus ir turi stiprią valstybės paramą, todėl Europos įmonėms tampa vis sunkiau išlaikyti pelningumą.
Vidaus degimo variklių eros pabaiga – net ir be oficialaus draudimo
Nors Europos Komisija neseniai atsisakė planuoto visiško vidaus degimo automobilių registracijos draudimo nuo 2035 metų, realybė išlieka negailestinga. Nauji tikslai numato 90 proc. transporto CO₂ emisijų sumažinimą, o tai praktiškai reiškia vidaus degimo technologijų pabaigą.
Būtent šioje srityje dirbantys tiekėjai šiandien laikomi labiausiai pažeidžiamais. Jų gaminami komponentai artimiausiais metais tiesiog taps nebereikalingi, o persiorientavimas reikalauja milžiniškų investicijų.
Ekspertų perspėjimai: bankrotai neišvengiami
Technologijų tyrimų bendrovės Gartner viceprezidentas Pedro Pacheco atvirai kalba apie augančią riziką:
vidutinio ir net didelio dydžio automobilių dalių tiekėjų bankrotai yra realus scenarijus, kuris sukels naujus tiekimo grandinės sutrikimus patiems gamintojams.
Jo teigimu, automobilių gamintojai, patys susiduriantys su finansiniais sunkumais, vis dažniau bandys spaudimą perkelti žemyn – ant tiekėjų pečių.
Skaičiai, kurie kelia nerimą
Europos automobilių dalių asociacijos CLEPA kartu su McKinsey atliktas tyrimas atskleidžia, kad 7 iš 10 originalios įrangos tiekėjų prognozuoja mažesnį nei 5 proc. metinį pelną. Tai reiškia itin menką atsparumą bet kokiems rinkos sukrėtimams.
Tuo pat metu iš tiekėjų reikalaujama skaitmenizuotis, investuoti į elektromobilių komponentus, baterijų sistemas ir programinę įrangą – visa tai dar labiau spaudžia jų finansus.
Bankrotai, kurie jau tapo simboliais
2025-aisiais automobilių pasaulį sukrėtė keli itin garsūs atvejai:
- Vokietijos bendrovė Voit, ilgus metus dirbusi su „Audi“, BMW ir „Mercedes“, paskelbė bankrotą.
- Pagrindinis „Stellantis“ tiekėjas Marelli Holdings pradėjo restruktūrizavimo procesą, JAV pateikęs bankroto paraišką.
- Aliuminio komponentų milžinė AE Group oficialiai paskelbė nemokumą.
- Rudenį bankrutavo ir Kiekert AG, įmonė, kurios sprendimus naudojo daugiau nei 100 automobilių markių visame pasaulyje.
Šie pavadinimai rodo, kad griūva ne atsitiktinės, o istoriškai svarbios Europos pramonės grandys.
Deindustrializacijos grėsmė
Automobilių dalių platintojų ir gamintojų asociacijos SDCM prezidentas Tomasz Bęben įspėja, kad Europa artėja prie pavojingos ribos. Jo teigimu, žemyne trūksta nuoseklios konkurencingumo strategijos: energija brangi, reguliavimas sudėtingas, o veiksmingų pramonės apsaugos mechanizmų beveik nėra.
Jeigu situacija nesikeis, Europa rizikuoja ne tik prarasti darbo vietas, bet ir ilgam netekti pramoninės kompetencijos, kurios vėliau atkurti nebepavyks.
Milžinai jau traukiasi
Didžiausi rinkos žaidėjai taip pat ruošiasi blogiausiam scenarijui:
- Bosch paskelbė, kad iki 2030 m. Europoje panaikins apie 13 000 darbo vietų.
- ZF Friedrichshafen planuoja iki 2028 m. atsisakyti iki 14 000 darbuotojų, daugiausia Vokietijoje ir Vidurio Europoje.
Tai signalas, kad krizė apima visą sektorių – nuo mažų tiekėjų iki pasaulinių gigantų.
2026-ieji – lūžio metai?
Automobilių pramonė šiandien išgyvena ne tik technologinį, bet ir geopolitinį bei ekonominį poslinkį. Elektromobilumas, Kinijos ekspansija ir ES klimato politika susikerta viename taške – Europoje.
Jeigu nebus imtasi ryžtingų sprendimų dėl energijos kainų, investicijų skatinimo ir reguliavimo supaprastinimo, 2026-ieji gali tapti metais, kai bankrotų banga galutinai pakeis Europos automobilių pramonės žemėlapį.
Šaltinis: https://motoryzacja.interia.pl/wiadomosci/news-europejska-motoryzacja-tonie-czeka-nas-fala-bankructw,nId,22501375
