Europos automobilių pramonė, dešimtmečius buvusi žemyno ekonomikos stuburu, išgyvena giliausią struktūrinę krizę šiuolaikinėje istorijoje. Naujausi duomenys rodo, kad vien Prancūzijoje nuo dešimtmečio pradžios šiame sektoriuje išnyko daugiau nei 139 000 darbo vietų. Tai nėra laikinas svyravimas – tai pramoninis lūžis, keliantis grėsmę ištisų regionų išlikimui.
Dramatiškas užimtumo nuosmukis: skaičiai iš INSEE ataskaitos
Prancūzijos nacionalinio statistikos ir ekonomikos studijų instituto (INSEE) paskelbta analizė atskleidžia šokiruojantį vaizdą. Nuo 2010 iki 2023 m. Prancūzijos automobilių pramonės užimtumas susitraukė nuo 425 000 iki beveik 287 000 etatinių darbo vietų.
Tai reiškia, kad per trylika metų sektorius prarado apie trečdalį (33%) savo darbo jėgos. Sunkiausia padėtis fiksuojama tiesioginėje gamyboje – ten, kur surenkami galutiniai produktai.
Didieji žaidėjai traukiasi į pigesnes rinkas
Analitikai pastebi, kad pramonės milžinai, tokie kaip „Renault“ ir „Stellantis“ (valdanti „Citroën“, „Peugeot“, „Fiat“, „Opel“ ir kt.), vykdo agresyvią decentralizacijos politiką. Siekdamos išlikti konkurencingos globalioje rinkoje, įmonės plečia veiklą ten, kur darbo sąnaudos yra žymiai mažesnės:
- Vidurio ir Rytų Europa: Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Lenkija.
- Pietų Europa: Ispanija, Portugalija.
- Šiaurės Afrika: Marokas, kuris tampa naujuoju „Renault“ gamybos centru.
Dėl šių strateginių poslinkių Prancūzijoje uždaromos gamyklos arba drastiškai mažinamas jų pajėgumas, paliekant vietos bendruomenes be pagrindinio pragyvenimo šaltinio.
Grandininė reakcija: tiekėjų griūtis
Krizė neapsiriboja tik automobilių surinkimu. Ji tarsi domino efektas veikia visą tiekimo grandinę. Kai gamybos apimtys pagrindinėse gamyklose mažėja, detalių ir komponentų gamintojai nebeturi kam tiekti savo produkcijos.
Šalutinis poveikis jaučiamas šiose srityse:
- Gumos ir plastiko gaminiai: Padangų ir apdailos detalių paklausa krenta.
- Metalo ir chemijos pramonė: Mažėja poreikis specifiniams lydiniams ir dangoms.
Pasaulinio lygio kompanijos, tokios kaip „Michelin“, „Valeo“, „Forvia“, „Bosch“ bei „Dumarey“, jau paskelbė apie gamyklų uždarymą arba masinius atleidimus Prancūzijoje. Jų teigimu, gamybos išlaidos šiame regione nebeatitinka rinkos realybės.
Technologinė transformacija: per ankstyvas statymas už elektromobilius?
Viena iš esminių krizės priežasčių – priverstinis ir itin spartus perėjimas prie nulinės emisijos transporto priemonių. Europos Sąjungos reguliavimo mechanizmai spaudžia gamintojus atsisakyti vidaus degimo variklių, tačiau rinka tam nebuvo visiškai pasiruošusi.
Daugelis gamintojų, patikėję greita elektromobilių sėkme, investavo milijardus į gamybos linijų keitimą. Tačiau realybė kitokia:
- Nepakankama paklausa: Vartotojai vis dar atsargiai žiūri į elektromobilius dėl kainos ir infrastruktūros trūkumo.
- Grįžimas prie šaknų: Kai kurios įmonės dabar priverstos vėl aktyvinti vidaus degimo variklių gamybą, kad padengtų nuostolius, patirtus dėl stringančių EV (elektromobilių) pardavimų.
Ne tik Prancūzija: „Tamsūs debesys“ virš visos Europos
Nors INSEE ataskaita fokusuojasi į Prancūziją, tai yra visos Europos simptomas. Vokietijos gigantai, tokie kaip „Volkswagen“, taip pat svarsto apie precedento neturintį gamyklų uždarymą savo tėvynėje. Italijos ir Lenkijos pramonės rodikliai taip pat rodo neigiamas tendencijas.
Diskusijos apie transporto ateitį Europoje tampa vis aštresnės. Kol politikai diskutuoja apie aplinkosauginius tikslus, pramonė kraujuoja – tiekimo grandinės dalyviai arba bankrutuoja, arba radikaliai persitvarko, bandydami prisitaikyti prie naujos, kur kas atšiauresnės ekonominės realybės.
Šaltinis: https://motoryzacja.interia.pl/wiadomosci/news-motoryzacja-w-kryzysie-wyparowalo-139-tys-miejsc-pracy,nId,22601016
