Kol Senąjį žemyną kausto stingdantis šaltis, energetikos sektoriuje stebimi nerimą keliantys signalai. Dvi didžiausios Europos ekonomikos – Vokietija ir Prancūzija – susiduria su sparčiu dujų atsargų mažėjimu, kurį lėmė rekordinis suvartojimas. Tuo pat metu Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ giriasi istoriniais tiekimo rekordais, tačiau šįkart dujų upės teka ne į Vakarus, o į Rytus.
Žiema parodė savo dantis, o tai tiesiogiai atsispindi Europos energetiniame žemėlapyje. Rusijos naftos ir dujų bendrovė „Gazprom“, remdamasi viešais duomenimis, pranešė, kad kritinė riba jau peržengta: požeminių dujų saugyklų (PSG) užpildymo lygis Vokietijoje ir Prancūzijoje smuko žemiau psichologiškai svarbios 50 procentų ribos. Tai kelia klausimų dėl regiono energetinio saugumo likusiai žiemos daliai.
Kritinė riba: rezervuarai tuštėja rekordiniu greičiu
Remiantis organizacijos „Gas Infrastructure Europe“ pateikta statistika, situacija didžiosiose Europos valstybėse tampa įtempta. Sausio 9 dienos duomenimis, Vokietijos požeminėse saugyklose buvo likę vos 48,2 proc., o Prancūzijoje – 49,2 proc. dujų atsargų.
Šį staigų kritimą lėmė gamtos stichija. Sausio 7 ir 8 dienomis buvo užfiksuoti didžiausi kada nors istorijoje per vieną parą iš Europos saugyklų išimti dujų kiekiai. Bendrai visoje Europoje sausio 9 dieną saugyklose buvo likę 56,3 milijardo kubinių metrų dujų. Nors tai sudaro 55,5 proc. viso saugojimo pajėgumo, nerimą kelia palyginimas su praėjusiais metais – šiuo metu Europoje yra net 12,6 milijardo kubinių metrų mažiau dujų nei 2025 metais.
„Gazprom“ atstovai pabrėžia, kad spartus dujų atsargų mažėjimas gali sukelti rimtų logistinių ir tiekimo problemų dar šią žiemą, ypač jei šalti orai užsitęs.
Šaltis nepaiso švenčių: suvartojimas viršijo prognozes
Įprastai savaitgaliais ir švenčių dienomis pramonės apsukos lėtėja, todėl kuro suvartojimas Europoje mažėja. Tačiau šiemet situacija buvo kitokia. Dėl ekstremalių šalčių dujų poreikis šildymui buvo toks didelis, kad net ir „atostogų režimu“ dirbanti Europa degino rekordinius kiekius kuro.
„Gazprom“ duomenimis, dar sausio 5 ir 6 dienomis Europos šalys išėmė didžiausią paros dujų kiekį, koks kada nors buvo užfiksuotas tuo laikotarpiu. Dar ryškesnis pavyzdys užfiksuotas per Kalėdas: gruodžio 25-ąją dujų išėmimas iš Europos saugyklų ankstesnį tos dienos rekordą viršijo net 160 milijonų kubinių metrų. Kad būtų lengviau įsivaizduoti mastą – tai prilygsta visos Prancūzijos vidutiniam paros suvartojimui gruodžio mėnesį.
Sausio 6 dienos duomenys rodo, kad bendros atsargos Europoje buvo sumažėjusios iki 58,9 mlrd. kubinių metrų (58,1 proc. talpos), kas yra beveik 12 mlrd. kubinių metrų mažiau nei ankstesniais metais tuo pačiu metu.
Rusijos dujų upė pasuko į Kiniją
Kol Europa skaičiuoja kiekvieną kubinį metrą savo saugyklose, Rusija demonstruoja strateginį posūkį į Aziją. „Gazprom“ paskelbė sausio 10 dieną pasiekusi istorinį dienos dujų tiekimo rekordą Kinijai per magistralinį dujotiekį „Sibiro galia“ (angl. Power of Siberia).
Rusijos naujienų agentūra TASS skelbia, kad šis dujotiekis tapo didžiausia transportavimo sistema šalies rytuose, o jo metinis eksporto pajėgumas siekia 38 milijardus kubinių metrų. Įdomu tai, kad faktinis tiekimas viršija planus – 2025 metais į Kiniją buvo pristatyta beveik 800 mln. kubinių metrų dujų daugiau, nei buvo numatyta sutartiniuose įsipareigojimuose.
Šis bendradarbiavimas tik gylėja:
- 30 metų sutartis: Pirmieji tiekimai prasidėjo dar 2019 m. pabaigoje pagal 2014 m. pasirašytą ilgalaikę sutartį su Kinijos „China National Petroleum Corporation“.
- Pajėgumų didinimas: Nuo 2024 m. gruodžio „Gazprom“ padidino dujotiekio projektinį pajėgumą iki maksimalaus lygio.
- Ateities planai: Po Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito Kinijoje 2025 m. rugpjūtį, šalys sutarė dėl bendro tiekimo apimčių, kurios turėtų siekti net 106 milijardus kubinių metrų per metus.
- Naujos statybos: Jau pasirašytas memorandumas dėl naujo dujotiekio „Sibiro galia 2“ statybos, kuris papildomai perneš 50 mlrd. kubinių metrų dujų, bei esamo dujotiekio pralaidumo didinimo iki 44 mlrd. kubinių metrų.
Ši situacija rodo aiškią takoskyrą: Europa, kovodama su šalčiu, yra priversta greitai eikvoti savo strateginius rezervus, tuo tarpu Rusija sėkmingai perorientuoja savo energetinius srautus į sparčiai augančią Kinijos rinką.
