Po įtemptų ir visą naktį trukusių derybų ES aplinkos ministrai pasiekė susitarimą dėl ambicingų klimato tikslų: iki 2040 metų Europos Sąjunga sumažins anglies dioksido išmetimus 90 procentų, palyginti su 1990-ųjų lygiu.
Šis sprendimas priimtas likus vos kelioms dienoms iki Jungtinių Tautų klimato konferencijos COP30, kuri kitą savaitę prasidės Brazilijoje, todėl jis laikomas svarbiu ES žingsniu siekiant išlaikyti lyderystę kovos su klimato kaita srityje.
Kova dėl kompromiso
Derybos truko iki trečiadienio ryto ir, pasak šaltinių Briuselyje, buvo vienos sudėtingiausių per pastaruosius metus. Nors dauguma valstybių narių palaikė griežtus emisijų mažinimo tikslus, Vengrija, Slovakija ir Lenkija balsavo prieš, teigdamos, kad perėjimas prie žaliosios energetikos gali smogti jų ekonomikai.
Po ilgų diskusijų buvo sutarta dėl kompromisinių sąlygų: šalys, kurios susidurs su didžiausiais iššūkiais, galės tarptautinėje rinkoje įsigyti vadinamuosius anglies dioksido kreditus, o visa ES klimato politika bus peržiūrima atsižvelgiant į ekonominę situaciją.
Be to, susitarimas numato anglies dioksido išmetimo leidimų prekybos sistemos (ETS) taikymo transporto ir šildymo sektoriams atidėjimą – tai buvo vienas pagrindinių Lenkijos reikalavimų.
Aplinkosaugininkų kritika
Nors sprendimas vertinamas kaip žingsnis į priekį, aplinkosaugos organizacijos iškart jį sukritikavo. Jų teigimu, leidimas pirkti anglies dioksido kreditus iš mažiau išsivysčiusių šalių iš esmės leidžia turtingesnėms ES valstybėms „nusipirkti“ žalą, o ne realiai mažinti emisijas savo teritorijoje.
„Tai – klimato atsakomybės eksportas“, – teigia nevyriausybinės organizacijos Climate Action Network Europe atstovai. „Europa negali vadintis lyderiu, jei leidžia sau perkelti taršą kitiems.“
Kas laukia toliau
Kad susitarimas įsigaliotų, jį dar turi patvirtinti Europos Parlamentas, o vėliau – Europos Vadovų Taryba. Tik tuomet dokumentas taps teisiškai įpareigojantis.
Aplinkos ministrai pabrėžia, kad šis tikslas – ne galutinis, o laikinas žingsnis link visiško anglies neutralumo iki 2050 metų, kuris išlieka pagrindiniu ES žaliojo kurso tikslu.
Platesnis kontekstas
Šis susitarimas priimtas geopolitinių įtampų ir energetinio saugumo iššūkių fone. Po 2022 m. energetikos krizės ES siekia mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir sparčiau investuoti į atsinaujinančią energiją – saulės, vėjo ir žaliojo vandenilio projektus.
Tačiau kritikai primena: ambicijos be realaus finansavimo ir paramos pramonei gali likti tik popieriuje.
COP30 konferencijoje Brazilijoje ES ketina pristatyti šį susitarimą kaip įrodymą, kad Europa išlieka pasauline lydere klimato politikoje – nors viduje dėl to vis dar netrūksta nesutarimų.
