Primename: sekmadienio naktį, iš šeštadienio į sekmadienį, Lietuvos gyventojai turės pasukti laikrodžius viena valanda atgal. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas šią savaitę paskelbė, kad jo vyriausybė kreipsis į Europos Sąjungą, prašydama nutraukti laikrodžių sukiojimo praktiką. Jis mano, kad ši praktika šiomis dienomis neturi prasmės. Nors ES svarsto galimybę atsisakyti laikrodžių sukiojimo nuo 2018 m., nesitikima, kad artimiausiu metu valstybės narės galės susitarti dėl šio klausimo.
XX amžiuje laikrodžių keitimas buvo kelis kartus įvestas ir atšauktas
Laikrodžių persukimo praktiką Vokietija įvedė Pirmojo pasaulinio karo metu, siekdama žiemą gauti papildomą valandą dienos šviesos ir sutaupyti anglių karinei pramonei. Vėliau šią praktiką perėmė ir kitos Europos šalys, tačiau po karo ji buvo panaikinta. Dėl panašių priežasčių, siekiant taupyti anglį, Antrojo pasaulinio karo metu laiką vėl pradėta keisti. Po karo ši praktika buvo nutraukta iki 1973 m. naftos krizės, po kurios laikrodžių sukiojimas tęsėsi iki šiol.
Tai nebuvo balandžio 1-osios pokštas: laikrodžio keitimo ritualas, kurį atliekame jau 40 metų
1980 m. Europos Sąjunga pirmą kartą reglamentavo laikrodžių keitimo praktiką, nustatydama vienodą praktiką visoms bloko valstybėms narėms. Šiuo metu laiko koregavimą nustato 2001 m. įsigaliojusi direktyva, pagal kurią ritualas ES valstybėse narėse atliekamas du kartus per metus – valanda į priekį paskutinę kovo savaitę ir valanda atgal paskutinį spalio sekmadienį.
Auga abejonės dėl laikrodžių atsukimo naudos
Laikrodžių keitimo šalininkai teigia, kad rudenį ir žiemą papildoma valanda dienos šviesos yra naudinga, tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad praktika gali daryti neigiamą poveikį žmonių sveikatai. ES transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrai pabrėžia, kad laikrodžių atsisakymas gali paveikti bendrosios rinkos veikimą, energijos suvartojimą ir transporto eismo saugumą, tačiau didžiausias ginčytinas klausimas – ar ši praktika iš tiesų taupo energiją.
Vokietijos aplinkos agentūra atkreipia dėmesį, kad realaus energijos sutaupymo po laikrodžių keitimo nustatyti neįmanoma, nes elektra naudojama įvairiose pramonės šakose ir namų ūkiuose skirtingai. Vasara dienos šviesa gali būti efektyviau panaudojama, tačiau pavasarį ir rudenį, kai rytai dar tamsūs, žmonės keliasi anksčiau, todėl sunaudoja daugiau šiluminės energijos. Daugelis tyrimų rodo, kad energijos taupymo potencialas keičiant laikrodžio rodyklę yra labai mažas.
Tyrimai patvirtina neigiamą poveikį žmonių sveikatai
Kai kurių ES valstybių narių, įskaitant Lenkiją, atstovai reiškia susirūpinimą dėl laikrodžių keitimo, pabrėždami, kad keli tyrimai rodo, jog ši praktika neigiamai veikia maždaug 20 % europiečių fizinę ir psichinę sveikatą. „Yra daug įrodymų, kad du kartus per metus atliekamas laikrodžių keitimas kenkia žmonių sveikatai, gyvūnams, kelių eismui ir duoda labai mažai teigiamos naudos. Jis taip pat sukelia didelių nepatogumų“, – sako Airijos ES įstatymų leidėjas Seanas Kelly, vienas aktyviausių ritualo panaikinimo šalininkų.
2017 m. Danijoje atliktas tyrimas parodė, kad per pirmąją savaitę po vasaros laiko pakeitimo į žiemos laiką depresija sergančių žmonių skaičius išaugo 11 %. Vis dėlto kai kurie tyrėjai teigia, kad laikrodžio persukimas viena valanda neturi įtakos žmogaus organizmui, nes žmonės gana greitai prisitaiko prie tokio persukimo. Vis dėlto apie 5 % žmonių patiria miego sutrikimų, nervingumą, sumažėjusį susikaupimą, o vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis kyla didesnė rizika.
Laikrodžių keitimo klausimas ES darbotvarkėje yra nuo 2018 m.
Prieš septynerius metus buvo atlikta ES apklausa dėl laiko keitimo panaikinimo. Beveik keturi milijonai europiečių teigė, kad ši praktika turėtų būti panaikinta. 2019 m. kovo mėn. internetinėje apklausoje dalyvavo 4,6 mln. žmonių, iš jų 84 % pritarė laiko keitimo panaikinimui. Nepaisant ES pritarimo pasiūlymui, kai kurios valstybės narės jam priešinosi, todėl pažanga sustojo. Kelios šalys, įskaitant Rusiją, Azerbaidžaną, Iraną, Turkiją, Siriją ir Urugvajų, jau atsisakė šios praktikos. Tai reiškia, kad ši praktika tebėra taikoma daugiausia Europoje.
Lenkija ir Ispanija atnaujino derybas dėl ritualo panaikinimo
Lenkija, kuri iki 2025 m. liepos mėn. pirmininkavo ES, bandė vėl atkreipti dėmesį į šį klausimą. Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas spalio 20 d. paskelbė, kad Ispanija bandys grąžinti iniciatyvą panaikinti vasaros laiką į ES darbotvarkę. „Kaip žinote, šią savaitę laikrodžiai atsukami atgal, ir aš, tiesą sakant, nebematau tame prasmės“, – sakė Sanchezas. „Visose apklausose dauguma europiečių pasisako prieš laiko atsukimą. Be to, yra daug mokslinių įrodymų, rodančių, kad tai visiškai nepadeda taupyti energijos ir daro neigiamą poveikį žmonių sveikatai bei gyvenimui.“
Šis klausimas nebuvo įtrauktas į spalio 20 d. vykusio ES energetikos ministrų aukščiausiojo lygio susitikimo darbotvarkę. Tačiau Ispanijos energetikos sekretorius Juanas Groizardas paprašė jį įtraukti. „Energetikos sistema išgyvena didelius pokyčius, todėl svarbu atnaujinti diskusijas, kad būtų rastas geriausias įmanomas sprendimas“, – teigė Groizardas. Kad klausimas vėl būtų įtrauktas į ES darbotvarkę, Ispanija turi įtikinti 15 valstybių narių arba šalių grupę, atstovaujančią 65 % ES gyventojų, paremti šią idėją.
Trumpas ir Muskas taip pat priešinasi laiko keitimui
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, grįžęs į Baltuosius rūmus, pareiškė norintis nutraukti laikrodžių sukiojimo praktiką, nes tai „nepatogi“ ir „brangi“ praktika. Vėliau apie šį pasiūlymą kalbėta vis mažiau. Šią idėją taip pat palaikė Elonas Muskas, sukūręs socialiniuose tinkluose apklausas, kuriose sekėjai galėjo išreikšti savo nuomonę.
Taip pat reikia atsižvelgti į geografiją
Europos Sąjungoje yra trys laiko juostos: Rytų Europos, Vidurio Europos ir Vakarų Europos. Didžiausia jų – Vidurio Europos laiko juosta (CET), kuri tęsiasi nuo rytų Lenkijos iki vakarų Ispanijos. Jei visos šios šalys įvestų vasaros laiką, žiemą saulėtekis būtų matomas tik apie vidurdienį, o atsisakius vasaros laiko, vasarą saulė tekėtų labai anksti. Baltijos šalys yra Rytų Europos laiko juostoje, o Portugalija – Vakarų Europos laiko juostoje. Jei Vakarų Europos šalys prisijungtų prie Vakarų Europos laiko juostos, kiltų komplikacijų dėl geografinio skirtumo, pavyzdžiui, Prancūzija ir Vokietija būtų skirtingose laiko juostose.
