Kol verslas ir gyventojai nuolat ieško finansavimo plėtrai ar būstui, bankų saugyklose guli milžiniški pinigai, kurie negali būti pajudinti. Naujausias tyrimas atskleidė šokiruojančią tiesą: dėl pernelyg griežtų ir konservatyvių biurokratinių reikalavimų Europos ekonomikos nepasiekė astronominė suma – net 1,5 trilijono eurų. Pasirodo, vietoj to, kad bankų pelnas virstų paskolomis, jis yra priverstinai „įšaldomas“ priežiūros institucijų reikalavimu.
Europos bankų federacijos (EBF) ir Pasaulinės rizikos profesionalų asociacijos (GARP) atliktas tyrimas parodė, kad Europos bankų sistema tapo savo pačios saugumo įkaite. Nors bankai dirba pelningai, didžioji dalis uždirbtų pinigų paprasčiausiai negrįžta į ekonomiką.
90 proc. pelno – ne skolinimui, o „į stalčių“
Analitikų duomenys negailestingi. Ištyrus 15-os didžiųjų Europos bankų, kurie valdo du trečdalius visos rinkos turto, veiklą, paaiškėjo stulbinanti statistika. 2022–2024 metų laikotarpiu šie bankai sukaupė 112,6 mlrd. eurų nepaskirstytojo pelno.
Logiška būtų manyti, kad šie pinigai virto naujomis paskolomis verslui ir gyventojams? Deja. Net 102 mlrd. eurų – arba 90 proc. visos sumos – buvo priverstinai nukreipta ne į rinką, o naujų, papildomų kapitalo reikalavimų vykdymui.
EBF skaičiavimais, jei šie 102 mlrd. eurų būtų buvę atlaisvinti pagal Europos centrinio banko metrikas, jie būtų galėję virsti daugiau nei 1,5 trln. eurų vertės paskolomis. Tai suma, kuri galėjo iš esmės pakeisti Europos verslo konkurencingumą.
Briuselis perlenkė lazdą?
Tyrimo autoriai pabrėžia svarbų niuansą: pasauliniai standartai čia niekuo dėti. Pasaulio centriniai bankai plačiai taiko vadinamuosius Bazelio kapitalo ir likvidumo reikalavimus, ir jie šiuo laikotarpiu nekito.
Problema slypi pačioje Europoje. Milžiniškas lėšų įšaldymas atsirado tik dėl to, kad Senajame žemyne pastaraisiais metais buvo įvesti papildomi, specifiniai 1 lygio nuosavo kapitalo (CET1) saugikliai. Paprasčiau tariant, Europa nusprendė būti „šventesnė už popiežių“ ir taikyti griežtesnes taisykles nei likęs pasaulis.
Lietuvos bankų atstovai: esame saugūs, leiskite dirbti
Lietuvos bankų asociacija (LBA), kuri yra EBF narė, taip pat pritaria nuomonei, kad virvė užveržta per stipriai. Asociacijos vertinimu, Europos bankinė sistema dar nuo 2010 metų ne tik pasiekė, bet ir pranoko visus atsparumo tikslus. Tačiau prasidėjus šiam dešimtmečiui, reikalavimai buvo griežtinami toliau, neatsižvelgiant į realią situaciją.
„Kartu su EBF kviečiame žemyno politikos formuotojus grįžti prie Bazelio standartų. Tai Europos bankų sistemai padėtų efektyviau naudoti kapitalą tuomet, kai prognozuojamas reikšmingas kreditavimo paklausos augimas“, – situaciją komentuoja LBA prezidentė Eivilė Čipkutė.
Bankų atstovai vieningai sutaria: sistema šiuo metu yra tvari, itin konservatyvi ir saugi. Dabar didžiausias iššūkis yra ne bankų stabilumas, o stringantis verslo konkurencingumas, kuriam gyvybiškai reikia prieinamo finansavimo.
Lietuva – fenomenas Europos fone
Įdomu tai, kad net ir esant griežtiems reikalavimams, Lietuva demonstruoja išskirtinius rezultatus. Lietuvos banko duomenys rodo, kad mūsų šalyje verslo kreditavimo variklis sukasi kur kas sparčiau nei pas kaimynus.
2025 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje veikiančių paskolų verslui portfelis pasiekė 13,9 mlrd. eurų. Nuo 2020-ųjų šis portfelis išaugo net 86 proc.
Dar įspūdingiau atrodo metinis augimo tempas. Rugsėjį jis siekė 20,2 proc. – tai yra absoliučiai geriausias rodiklis visoje euro zonoje, kuris bendrą vidurkį viršija net septynis kartus. Tai rodo, kad Lietuvos verslas yra alkanas investicijų, o bankai, nepaisant europinių suvaržymų, randa būdų finansuoti augimą, nors potencialas galėtų būti dar didesnis.
