Everestas daugelį metų buvo laikomas ne tik svajone alpinistams, bet ir globaliu simboliu. Tačiau kartu jis tapo ir viena didžiausių „aukštikalnių sąvartynų“ pasaulyje. Nepalo valdžia dabar pripažįsta: senasis planas kalną išvalyti nepasiteisino, todėl sistema bus pakeista iš esmės.
Užstatas, kuris turėjo veikti — bet neveikė
Prieš daugiau nei dešimtmetį sukurta programa atrodė logiška. Kiekvienas alpinistas turėjo sumokėti 4 000 JAV dolerių užstatą. Ši suma buvo grąžinama tik tuomet, jei iš ekspedicijos jis atsiveždavo bent 8 kilogramus šiukšlių.
Idėja buvo paprasta: finansinė motyvacija turėjo paskatinti tvarką.
Tačiau, kaip rašo „The Independent“, realybė pasirodė kitokia. Nepaisant to, kad dauguma alpinistų savo pinigus atgaudavo, kalne šiukšlių mažėjo labai lėtai. Turizmo ministerijos atstovai BBC atvirai pasakė — sistema „neparodė apčiuopiamų rezultatų“ ir tapo sudėtinga administracine našta.
Kodėl šiukšlės vis tiek lieka kalne
Didžiausia problema — aukščiai, kuriuose šiukšles surinkti beveik neįmanoma.
Žemesnėse stovyklose dalis atliekų nunešama žemyn, tačiau aukščiau vis dar lieka:
- apleistos palapinės,
- maisto konteineriai ir skardinės,
- sudegintų viryklių bei įrangos liekanos,
- tušti deguonies balionai,
- žmonių išmatos, kurios dėl šalčio nesuyra metų metus.
Pareigūnai pastebi, kad kopėjai pirmenybę teikia tik deguonies balionų grąžinimui — visa kita tiesiog paliekama. Vidutiniškai per vieną kelionę vienas žmogus gali „pagaminti“ iki 12 kilogramų atliekų.
Problema, kurios niekas realiai nestebi
Virš Khumbu ledyno esančios teritorijos beveik nekontroliuojamos.
Aukščiau kalne:
- nėra nuolatinės priežiūros,
- kontrolė praktiškai neįmanoma,
- darbas pavojingas tiek pareigūnams, tiek gelbėtojams.
Būtent priežiūros trūkumas ir tapo esminiu argumentu keisti sistemą.
Seną sistemą pakeis naujas, negrąžinamas mokestis
Nepalas ketina pereiti prie visiškai kitokios logikos. Užstato schema bus panaikinta ir ją pakeis negrąžinamas 4 000 JAV dolerių valymo mokestis.
Šios lėšos planuojamos skirti:
- papildomiems kontrolės punktams įrengti,
- kalnų reindžeriams samdyti,
- valymo operacijoms aukštikalnėse,
- nuolatinei atliekų stebėsenai.
Turizmo sektoriaus atstovai pabrėžia: ši schema formuos specialų fondą ir leis sistemingai valyti kalnus, o ne tik tikėtis, kad tai padarys patys turistai.
Naujas mokestis taps dalimi penkerių metų kalnų valymo plano, kuriuo siekiama pažaboti šiukšlinimą pagrindinėse Nepalo viršukalnėse.
Šiukšlių kiekis — šokiruojantis
Nors visapusiško tyrimo dar nėra, ekspertai sutaria: Evereste susikaupė dešimtys tonų atliekų.
Ypač pavojingos yra biologinės atliekos — jos nesuyra, gali užteršti sniegą ir ledynus bei kelti riziką sveikatai.
Kiekvienais metais kalną bando įveikti apie 400 žmonių, prie kurių prisideda šimtai gidų, nešikų ir pagalbinio personalo. Todėl be kontrolės šiukšlių problema tik didėja.
Naujos taisyklės kopėjams — ne tik apie pinigus
Pokyčiai apims ir platesnį reglamentą. Nepalas rengia naujas įkopimo sąlygas:
- didėja leidimų kainos, piko metu jos gali siekti 15 000 JAV dolerių,
- alpinistai turės pateikti įrodymus, kad jau buvo pasiekę virš 7 000 metrų aukštį,
- bus griežtinama gidų kvalifikacija,
- planuojama mažinti mokesčius kitoms viršukalnėms, kad turistai pasiskirstytų ir sumažėtų spaudimas Everestui.
Valdžia tikisi, kad tai padės sumažinti nepatyrusių kopėjų srautą — būtent jie dažnai palieka daugiausiai šiukšlių ir kelia didžiausią pavojų sau bei kitiems.
Ar naujas planas išgelbės Everestą?
Aplinkosaugininkai įspėja: jei nebus nuolatinės stebėsenos aukštumose, net ir nauja sistema rizikuoja tapti tik dar viena „popierine“ iniciatyva. Be realių patrulių, reindžerių ir aiškios atsakomybės — kalnas ir toliau bus teršiamas. Tačiau viena aišku: Everestas nebepajėgia sugerti tiek atliekų, kiek jų palieka žmonės. Todėl sprendimų vilkinti nebėra prasmės.
Šaltinis: https://www.independent.co.uk/climate-change/news/nepal-waste-deposit-scheme-b2891939.html
