„Facebook“ nori įsitikinti, kad esate tikras žmogus: naujam ženkleliui gali prireikti veido asmenukės

„Facebook“ daugelį metų bandė spręsti tą pačią problemą: kaip atskirti tikrus žmones nuo netikrų paskyrų, sukčių, botų ir dabar jau dirbtinio intelekto sukurtų profilių. Anksčiau tam užtekdavo telefono numerio, el. pašto, aktyvumo istorijos ar dokumento patikrinimo. Tačiau dabar „Meta“ žengia dar vieną žingsnį – kai kuriems vartotojams siūlomas naujas nemokamas patvirtinimo būdas, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka veidas.

Bendrovė pradėjo diegti naują „Facebook Verified“ funkciją pasirinktose rinkose. Norint gauti naują patvirtinimo ženklelį, vyresni nei 18 metų vartotojai turės nufilmuoti trumpą vaizdo asmenukę. Ji bus palyginama su jau profilyje esančiomis nuotraukomis, kad būtų patvirtinta, jog paskyra priklauso realiam žmogui.

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip patogus sprendimas. Socialiniuose tinkluose vis daugiau netikrų profilių, sukčių, dirbtinio intelekto sugeneruotų veidų ir paskyrų, kurios apsimeta tikrais žmonėmis. Tačiau kartu tai kelia labai jautrų klausimą: ar vartotojai tikrai norės atiduoti savo veido vaizdą platformai, kuri praeityje jau buvo sulaukusi didelių priekaištų dėl biometrinių duomenų?

Kaip veiks naujas „Facebook“ patvirtinimas

Naujoji funkcija skirta asmeniniams profiliams. Vartotojas, norintis gauti patvirtinimo ženklelį, turės įrašyti trumpą vaizdo asmenukę. Šis vaizdas bus naudojamas patikrinti, ar žmogus atitinka profilio nuotraukose matomą asmenį. Jei sistema patvirtins atitikimą, profilyje atsiras naujas ženklelis.

„Meta“ šį procesą pristato kaip nemokamą ir gana greitą. Bendrovės teigimu, patikrinimas paprastai turėtų užtrukti vos kelias minutes. Tokia funkcija pirmiausia skirta ne garsenybėms, ne verslams ir ne nuomonės formuotojams, o paprastiems vartotojams, kurie nori parodyti, kad už jų profilio stovi realus žmogus.

Ženklelis turėtų būti matomas ne tik pačiame profilyje. Planuojama, kad jis atsiras ir „Marketplace“, „Facebook Dating“ pažinčių skiltyje bei grupėse. Vėliau toks patvirtinimas turėtų būti rodomas ir naujienų srauto įrašuose. Kitaip tariant, „Facebook“ nori, kad kiti vartotojai matytų: ši paskyra nėra anoniminis botų tinklo elementas ar dirbtinio intelekto sugeneruotas profilis.

Tačiau ši funkcija nebus taikoma visiems paskyrų tipams. Ji skirta tik asmeniniams profiliams. „Facebook“ puslapiai ir profesionaliu režimu naudojami profiliai į šią naują nemokamo patvirtinimo sistemą nepatenka.

Tai ne tas pats, kas mokamas „Meta Verified“

Naująjį „Facebook Verified“ lengva supainioti su „Meta Verified“, tačiau tai nėra tas pats dalykas. „Meta Verified“ yra mokama prenumerata, suteikianti klasikinį mėlyną ženklelį, papildomą apsaugą nuo apsimetinėjimo ir platesnį klientų aptarnavimą.

Naujas „Facebook Verified“ yra nemokamas, bet jo reikšmė gerokai siauresnė. Jis neturėtų reikšti, kad „Meta“ patvirtina žmogaus patikimumą, žinomumą ar autoritetą. Tai nėra garantija, kad žmogus, su kuriuo bendraujate, yra sąžiningas, patikimas ar saugus sandoriui. Tai tik signalas, kad paskyra, bendrovės vertinimu, priklauso realiam asmeniui.

Šis skirtumas labai svarbus. Pirkėjas „Marketplace“ gali pamatyti ženklelį ir manyti, kad pardavėjas automatiškai patikimas. Tačiau realybėje ženklelis tik patvirtina žmogaus buvimą už paskyros, o ne jo ketinimus. Tikras žmogus vis tiek gali meluoti, sukčiauti ar manipuliuoti kitais.

Norint pretenduoti į naują patvirtinimą, vartotojas turės būti vyresnis nei 18 metų, laikytis „Facebook“ taisyklių ir neturėti sukčiavimo ar apgaulės istorijos. Bent jau taip šią sistemą apibrėžia pati „Meta“.

Kodėl „Meta“ to imasi būtent dabar

Priežastis gana aiški: socialiniai tinklai įžengė į laikotarpį, kai netikrus žmones kurti tapo labai lengva. Dirbtinis intelektas gali sugeneruoti įtikinamą veidą, tekstus, komentarus, nuotraukas ir net visą paskyros istoriją. Tokie profiliai gali būti naudojami sukčiavimui, politinei manipuliacijai, melagingoms reklamoms, netikriems atsiliepimams ar tiesiog platformos užtvindymui šlamštu.

Anksčiau netikros paskyros dažnai atrodydavo gana primityviai: keista nuotrauka, tuščias profilis, mažai draugų, prastas tekstas. Dabar viskas sudėtingiau. Sintetiniai profiliai gali atrodyti įtikinamai, turėti tikrovišką nuotrauką, normaliai parašytus įrašus ir net aktyvumą grupėse.

Dėl to socialiniai tinklai ieško naujų būdų pasakyti: šis profilis bent jau priklauso realiam žmogui. Veido asmenukė tam atrodo greitas ir technologiškai patogus sprendimas. Bet patogumas šiuo atveju susiduria su privatumu.

Žmogaus veidas nėra paprastas slaptažodis. Jo nepakeisi kaip el. pašto adreso ar telefono numerio. Jei biometriniai duomenys tvarkomi netinkamai, rizika yra daug jautresnė nei įprasto prisijungimo duomenų nutekėjimo atveju.

Didžiausias klausimas – kas nutiks su veido duomenimis

Būtent čia prasideda jautriausia šios naujovės dalis. Kad sistema galėtų palyginti vaizdo asmenukę su profilio nuotraukomis, ji turi sukurti tam tikrą veido atitikimo modelį. „Meta“ teigia, kad patikrinimui sugeneruoti veido duomenys bus ištrinami, kai atitikimas bus nustatytas.

Tačiau vartotojams gali kilti daugiau klausimų nei atsakymų. Kiek tiksliai laiko tokie duomenys saugomi? Kur jie apdorojami? Ar jie naudojami tik patikrinimui? Kas gali prie jų prieiti? Ar vartotojas galės aiškiai matyti, kas buvo sukurta ir kada ištrinta?

Šie klausimai nėra teoriniai. „Meta“ istorija su veido atpažinimu jau anksčiau buvo labai prieštaringa. 2021 metais bendrovė paskelbė uždaranti senąją „Facebook“ veido atpažinimo sistemą ir trinanti daugiau nei milijardą veido šablonų. Tuo metu buvo pripažįstama, kad veido atpažinimo technologijos kelia didelį visuomenės susirūpinimą, ypač kai reguliavimas dar nėra aiškus.

Dar anksčiau „Facebook“ sutiko mokėti šimtus milijonų dolerių kompensacijų po kolektyvinio ieškinio JAV Ilinojaus valstijoje dėl biometrinių duomenų rinkimo be tinkamo sutikimo. Todėl nenuostabu, kad naujas veido patvirtinimo mechanizmas daliai vartotojų atrodys ne kaip saugumo priemonė, o kaip dar vienas bandymas surinkti labai jautrią informaciją.

Kodėl tai aktualu Lietuvos vartotojams

Kol kas nėra aišku, kada ir kokia apimtimi naujoji „Facebook Verified“ funkcija bus prieinama Lietuvoje. „Meta“ kalba apie pasirinktų rinkų etapą ir laipsnišką diegimą, todėl dalis vartotojų ją gali pamatyti anksčiau, kiti – gerokai vėliau arba visai ne iš karto.

Vis dėlto Lietuvos vartotojams ši tema aktuali jau dabar. „Facebook“ čia vis dar plačiai naudojamas grupėms, pardavimams, vietos bendruomenėms, renginiams, turgeliams ir bendravimui. Jei patvirtinimo ženklelis atsiras „Marketplace“ ar grupėse, jis gali pradėti veikti pirkėjų pasitikėjimą.

Pavyzdžiui, žmogus, perkantis naudotą telefoną, automobilio dalį, baldą ar bilietą, gali labiau pasitikėti profiliu su ženkleliu. Tačiau čia slypi pavojus: patvirtintas žmogus nereiškia saugaus sandorio. Sukčiai taip pat gali bandyti prisitaikyti prie naujų sistemų arba naudoti tikrus profilius apgaulei.

Todėl net ir atsiradus tokiam ženkleliui, pirkėjams reikės išlikti atsargiems. Nepatartina pervesti pinigų nepažįstamam žmogui vien todėl, kad jo profilis atrodo „patvirtintas“. Reikia tikrinti profilį, sandorio sąlygas, vengti spaudimo, nespausti įtartinų nuorodų ir nesidalinti asmeniniais duomenimis.

Valdžios spaudimas socialiniams tinklams didėja

Nauja „Meta“ funkcija atsiranda ne tuščioje vietoje. Kai kuriose šalyse valdžios institucijos vis aktyviau spaudžia socialinius tinklus kovoti su apsimetinėjimu, netikrais skelbimais ir sukčiavimu.

Singapūre „Meta“ buvo spaudžiama plėsti veido atpažinimo naudojimą, kad būtų galima aptikti paskyras ir reklamas, apsimetančias vyriausybės pareigūnais. Tailande socialinių tinklų reklamuotojams taip pat keliami griežtesni tapatybės patvirtinimo reikalavimai, įskaitant veido atpažinimą ir palyginimą su asmens dokumentais.

Tai rodo bendrą kryptį: socialiniai tinklai nebebus paliekami vien tik savireguliacijai. Valstybės nori, kad platformos prisiimtų daugiau atsakomybės už sukčius, melagingą tapatybę ir apgaulingas reklamas. Tačiau kartu kyla klausimas, kiek toli galima eiti renkant asmens duomenis.

Europos vartotojams ši tema ypač jautri dėl griežtesnio privatumo reguliavimo. Biometriniai duomenys laikomi itin jautria informacija, todėl bet koks jų rinkimas ir tvarkymas turi būti aiškiai pagrįstas, skaidrus ir savanoriškas. Jei funkcija bus diegiama Europos Sąjungoje, „Meta“ turės labai aiškiai paaiškinti, kaip ji suderinama su duomenų apsaugos reikalavimais.

Ar verta naudotis tokiu patvirtinimu?

Atsakymas priklauso nuo to, kaip žmogus naudoja „Facebook“. Jei profilis aktyviai naudojamas pardavimams „Marketplace“, dalyvavimui grupėse, pažintims ar viešesnei veiklai, patvirtinimo ženklelis gali suteikti papildomo pasitikėjimo. Ypač jei kiti vartotojai pradės labiau vertinti patvirtintas paskyras.

Tačiau jei žmogus „Facebook“ naudoja tik artimųjų nuotraukoms, kelioms grupėms ir retam komentarui, tokio patvirtinimo nauda gali būti labai ribota. Tuomet kyla klausimas, ar verta dalintis veido vaizdo asmenuke dėl ženklelio, kuris iš esmės tik sako: už šio profilio yra žmogus.

Prieš naudojantis tokia funkcija verta perskaityti, ką tiksliai „Meta“ nurodo patvirtinimo lange. Svarbu atkreipti dėmesį, ar procesas tikrai savanoriškas, kokie duomenys renkami, kiek laiko jie saugomi, ar galima atsisakyti ir kaip vėliau pašalinti patvirtinimą.

Taip pat verta prisiminti, kad paskyros saugumui yra ir kitų priemonių. Dviejų veiksnių autentifikavimas, stiprus slaptažodis, atsargumas su nuorodomis, prisijungimų tikrinimas ir ribotas asmeninės informacijos viešinimas dažnai yra svarbesni už bet kokį ženklelį.

Veido asmenukė tampa nauju interneto pasu

„Facebook Verified“ rodo platesnę tendenciją: internete vis dažniau prašoma įrodyti, kad esame tikri. Anksčiau pakakdavo susikurti paskyrą. Dabar platformos nori daugiau įrodymų – telefono numerio, dokumento, mokėjimo kortelės arba veido.

Iš vienos pusės, tai suprantama. Dirbtinio intelekto amžiuje netikros paskyros tampa vis įtikinamesnės, o sukčiavimas socialiniuose tinkluose kainuoja žmonėms realius pinigus. Platformos turi ieškoti sprendimų.

Iš kitos pusės, kiekvienas toks sprendimas turi kainą. Šiuo atveju kaina yra veido duomenys ir didesnis pasitikėjimas viena didžiausių pasaulio technologijų bendrovių. Ne visi vartotojai tam bus pasiruošę.

Todėl naujas „Facebook“ patvirtinimas gali tapti naudingu įrankiu, bet jis neturėtų būti priimamas aklai. Ženklelis gali padėti atskirti tikresnius profilius nuo sintetinių, bet jis nepakeičia sveiko atsargumo. O veido asmenukė nėra paprastas formalumas – tai jautrus biometrinis duomuo, kurio vertę suprantame tik tada, kai pradedame klausti, kas jį mato, kur jis saugomas ir kada iš tikrųjų ištrinamas.

Kol kas aišku viena: socialiniai tinklai pamažu pereina į etapą, kuriame anonimiškumo bus mažiau, o tapatybės patvirtinimo – daugiau. Klausimas tik tas, ar vartotojai sutiks už saugesnį „Facebook“ sumokėti savo veidu.