Nors visuomenės požiūris į pirotechnikos naudojimą per Naujųjų metų sutikimą pamažu keičiasi, daugelyje vietų vis dar įprasta leisti fejerverkus. Tačiau ekspertai įspėja: ši pramoga daro žalingą poveikį tiek žmonių sveikatai, tiek aplinkai.
Triukšmas, tarša ir pavojus sveikatai
Sprogstant fejerverkams staigiai padidėja triukšmo lygis, o degimo metu į aplinką išmetami sveikatai pavojingi teršalai:
- kietosios dalelės,
- dujiniai teršalai,
- sunkieji metalai.
Dažniausiai labiausiai nukenčia vaikai, vyresnio amžiaus žmonės bei sergantys širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų ar kitomis lėtinėmis ligomis.
Nuo triukšmo ir taršos kenčia ir naminiai gyvūnai, ir laukinė gamta.
Oro kokybė pablogėja per kelias minutes
Aplinkos apsaugos agentūros duomenys rodo, kad Naujųjų metų naktį labiausiai išauga kietųjų dalelių (KD10, KD2,5) koncentracijos. Kartu registruojami didesni sieros dioksido, azoto oksidų ir anglies monoksido rodikliai.
Per pirmąją Naujųjų metų valandą jie gali padidėti kelis ar net keliolika kartų, o didžiausia tarša dažnai fiksuojama gyvenamuosiuose rajonuose.
Daug lemia orai
Jeigu naktis rami, be vėjo ir kritulių, teršalai ore gali išsilaikyti iki kelių valandų — net iki 5 val. ryto.
Esant stipresniam vėjui ar krituliams, tarša išsisklaido greičiau, tačiau visiškai neišnyksta: teršalai nusėda į dirvožemį ir paviršinius vandenis bei ten išlieka ilgą laiką.
Tai reiškia, kad fejerverkai lemia ir trumpalaikį, ir ilgalaikį poveikį ekosistemoms bei žmonių sveikatai.
Tendencija pasaulyje: mažiau pirotechnikos, daugiau alternatyvų
Daugelyje Europos šalių ir JAV fejerverkai vis dažniau vadinami pasenusia ir aplinkai kenksminga pramoga. Miestuose diegiami alternatyvūs sprendimai — šviesų, lazerių ar dronų šou. Gyventojai raginami riboti pirotechnikos naudojimą ir rinktis saugesnius būdus švęsti.
