Saulės energija ilgą laiką buvo laikoma vienu patraukliausių būdų sumažinti elektros sąskaitas ir tapti mažiau priklausomiems nuo rinkos kainų svyravimų. Tačiau naujausi signalai iš pasaulinės fotovoltinių įrenginių rinkos rodo, kad ši „pigi alternatyva“ gali pradėti brangti greičiau, nei daugelis tikėjosi. Pagrindinė priežastis – Kinijos sprendimai ir augančios pagrindinių žaliavų kainos, kurių poveikį artimiausiais metais pajus ir Lietuva.
Kodėl fotovoltinės sistemos iki šiol buvo tokios patrauklios
Fotovoltinių elektrinių populiarumas augo ne dėl valstybės paramos vien tik kaip finansinės grąžos šaltinio. Vis dažniau pabrėžiama savarankiško vartojimo nauda – galimybė pačiam pasigaminti elektrą ir ją naudoti realiuoju laiku. Tai ypač aktualu namų ūkiams, kurie derina saulės elektrines su energijos valdymo sistemomis, šilumos siurbliais ar elektromobilių įkrovimu.
Vartotojų konsultavimo centrai ne kartą pabrėžė, kad kiekviena saulės elektrinė yra ne tik finansinis sprendimas, bet ir indėlis į energetinę transformaciją bei klimato tikslus. Tačiau visa ši logika veikia tik tol, kol įrangos kaina išlieka mažesnė už per jos gyvavimo laiką sutaupytas lėšas.
Kinija kelia kainas – signalas visai Europai
Didžiausias nerimas kyla dėl Kinijos, kuri šiuo metu dominuoja pasaulinėje fotovoltinių modulių gamyboje. Nuo 2026 m. balandžio 1 d. Kinija planuoja panaikinti PVM lengvatas fotovoltiniams gaminiams. Pramonės leidinys PV-Magazin prognozuoja, kad iki šio termino bus fiksuojamas laikinas importo šuolis, tačiau po jo kainos neišvengiamai kils.
Energijos tiekėjas 1Komma5°, išanalizavęs rinkos tendencijas, teigia, kad vien eksporto lengvatų panaikinimas gali padidinti saulės modulių kainas apie 10 procentų. Tai tik pirmasis etapas.
Brangstančios žaliavos dar labiau spaudžia rinką
Situaciją dar labiau komplikuoja žaliavų kainų augimas. Polikristalinis silicis – pagrindinė saulės elementų gamybos žaliava – nuo 2025 m. vasaros brango nuo maždaug keturių–penkių eurų iki daugiau nei šešių eurų už kilogramą. Be to, kyla ir kitų svarbių medžiagų kainos:
- stiklo, naudojamo modulių gamyboje,
- sidabro, būtino elektros kontaktams,
- kitų pramoninių komponentų.
Pasak Jannik Schall, tai gali lemti, kad atskirų fotovoltinių komponentų kainos vidutiniu laikotarpiu padidės net 15–20 procentų. Šis augimas anksčiau ar vėliau pasieks ir galutinius vartotojus.
Ar Lietuvoje kainų šuolis bus juntamas iš karto
Ekspertai sutaria, kad trumpuoju laikotarpiu staigaus kainų šuolio vartotojai gali nepajusti. Tiekimo grandinės paprastai „sugeria“ pokyčius su tam tikru vėlavimu. Tačiau, kai brangstančios žaliavos ir Kinijos sprendimų poveikis taps akivaizdus, kainų korekcijos bus neišvengiamos ir Europos rinkose, įskaitant Lietuvą.
Tai reiškia, kad šiandien dar įperkamos saulės elektrinės artimiausiais metais gali tapti gerokai brangesnės, ypač jei sumažės ar bus peržiūrėtos nacionalinės paramos schemos.
Politika taip pat keičia žaidimo taisykles
Ne tik Kinijos sprendimai kelia neapibrėžtumą. Europoje vis dažniau kalbama apie valstybinių subsidijų peržiūrą. Vokietijos pavyzdys rodo, kad fiksuotos supirkimo kainos ir garantuotos subsidijos gali būti palaipsniui nutraukiamos. Tai siunčia signalą ir kitoms ES šalims – ateityje fotovoltinės sistemos turės atsipirkti vis labiau remiantis savarankišku vartojimu, o ne valstybės parama.
Ką tai reiškia Lietuvos gyventojams
Lietuvoje saulės elektrinių bumas dar visai neseniai buvo siejamas su palankiomis kainomis ir parama. Tačiau naujos pasaulinės tendencijos rodo, kad:
- fotovoltinių įrenginių pigimas greičiausiai baigėsi,
- kainų augimas gali tapti nauja norma,
- sprendimą investuoti gali tekti priimti greičiau, nei planuota.
Saulės energija išliks svarbi ir strategiškai reikšminga, tačiau „pigi saulė“ gali tapti praeitimi. Tie, kurie svarsto apie fotovoltinę sistemą, artimiausiais metais veikiausiai atsidurs naujoje realybėje, kur sprendimus lems ne tik technologijos, bet ir geopolitika bei žaliavų rinkos.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
