Europos Sąjungoje vėl įsibėgėja diskusijos dėl vadinamojo „Chat Control 2.0“ – priemonės, galinčios iš esmės pakeisti privačių pokalbių apsaugą ir paskatinti privalomą žinučių skenavimą Europos vartotojų įrenginiuose. Nors iniciatyva nėra nauja, ji vėl tapo aktuali Danijai perėmus ES Tarybos pirmininkavimą.
Šį kartą pasiūlymas atnaujintas, kai kurios nuostatos sušvelnintos, tačiau bendra kryptis išliko labai kontroversiška.
Kas numatyta „Chat Control 2.0“?
Pagal siūlomas taisykles tokios platformos kaip WhatsApp, Signal, Messenger ir kitos turėtų tikrinti žinutes dar prieš joms patenkant į šifruotą perdavimą. Tikslas – aptikti ir užkirsti kelią vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos (CSAM) plitimui.
Kaip tai veiktų?
- Tikrinimas vyktų tiesiogiai vartotojo įrenginyje, dar prieš išsiunčiant žinutę.
- Šifravimas nebūtų panaikintas, tačiau žinutės turinys būtų patikrintas anksčiau, nei jis užšifruojamas.
- Vaizdai ar vaizdo įrašai būtų lyginami su žinomų CSAM atvaizdų duomenų bazėmis.
- Dirbtinis intelektas galėtų pažymėti turinį ir be tikslaus sutapimo, jei jis „primena“ nelegalią medžiagą.
- Jei randamas atitikmuo, sistema automatiškai siunčia pranešimą atsakingoms institucijoms.
Tokio masto skenavimas daugeliui atrodo kaip itin pavojingas precedentas.
Įstatymas juda į priekį
Nuo Danijos pirmininkavimo pradžios iniciatyva įgavo pagreitį. Šiuo metu ją palaiko 19 iš 27 ES valstybių narių. Tai reiškia, kad balsavimas gali įvykti jau spalį.
Vis dėlto finalas priklausys nuo Vokietijos – tai vienintelė šalis, kurios pozicija gali nulemti galutinį daugumos balsą.
Kodėl kilo toks pasipriešinimas?
Nors tikslas – kovoti su vaikų išnaudojimu – visuomeninėje ir technologijų bendruomenėje kyla rimtų abejonių.
Didžiausi kritikos punktai:
- Privatumo pažeidimas – skenavimas įrenginyje reiškia, kad kiekvienas vartotojas automatiškai tampa tikrinamu subjektu.
- Masinio stebėjimo rizika – nepriklausomos ES duomenų apsaugos institucijos (EDAPP ir EDPB) įspėja, kad tokia sistema gali virsti nuolatiniu piliečių sekimu.
- Klaidingi signalai – jau egzistuoja precedentas: 2020 m. Airijoje buvo gauta tūkstančiai klaidingų pranešimų, dažnai dėl visiškai nekaltų šeimos nuotraukų.
- Saugumo spragos – „Signal“ vadovė Meredith Whittaker teigia, kad toks modelis neišvengiamai atveria duris kibernetinei rizikai ir žvalgybos institucijų piktnaudžiavimui.
„Apple“ jau bandė – ir atsitraukė
„Apple“ 2021 m. buvo pasiūliusi panašią vaikų apsaugos sistemą, paremtą nuotraukų skenavimu įrenginyje. Po intensyvios kritikos ir ekspertų įspėjimų įmonė projektą visiškai sustabdė, teigdama, kad negali užtikrinti nei tikslumo, nei saugumo.
Kas laukia toliau?
Galutinis sprendimas dėl „Chat Control 2.0“ tikėtinas rudenį.
Kol kas atviras klausimas – ar ši iniciatyva bus laikoma būtina vaikų apsaugos priemone, ar pavojingo masinio stebėjimo ES pradžia.
Šaltiniai:
- MereMobil.dk
- https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/E-10-2025-003645_EN.html
