Kas yra garsiausias garsas, kokį kada nors sukūrė gamta? Atsakymas nėra toks paprastas, kaip atrodo. Garsas matuojamas decibelais, žmogus vos pakelia 140 dB, o prie 194 dB garsas apskritai nustoja elgtis kaip garsas – jis virsta smūgine banga, t. y. sprogimo sukurta judančio oro siena. Ir būtent tokie reiškiniai nulėmė galingiausius garsus, kada nors užfiksuotus Žemėje.
Krakatau – istorinis rekordininkas
1883 m. Krakatau ugnikalnio sprogimas Indonezijoje buvo toks galingas, kad:
- garsas girdėjosi už 3000 km,
- slėgio banga 7 kartus apskriejo Žemę,
- 160 km atstumu garsas siekė apie 170 dB,
- netoli epicentro žmonėms plyšo ausų būgneliai.
Šiuolaikiniai mokslininkų modeliai rodo, kad sprogimo šaltinio galia galėjo būti net 310 dB – skaičius, kuris peržengia įprastą garso prasmę, nes tokiame lygyje slėgio bangos tampa grynais sprogimo frontais.
Panašaus galingumo laikomas ir 1908 m. Tunguskos meteorito sprogimas, kurio garsas vertinamas 300–315 dB. Abu įvykiai buvo tokie ekstremalūs, kad instrumentai jų užfiksavo tik didžiuliu atstumu.
Šiuolaikinis čempionas: 2022 m. Hunga Tonga išsiveržimas
Jei remiamės tik dabartinių prietaisų tikslumu ir pasauliniu jutiklių tinklu, nugalėtojas aiškus – Hunga Tonga–Hunga Haapai ugnikalnio sprogimas 2022 m. sausį.
Šis išsiveržimas:
- sukūrė slėgio bangą, kuri kelis kartus apskriejo visą Žemę,
- buvo girdimas net Aliaskoje ir Vidurio Europoje,
- artimiausioje stotyje sukėlė 1800 paskalų slėgio šuolį,
- pagal grubų vertimą į decibelus prilygtų ~256 dB 1 metro atstumu.
Tiesa, šis skaičius – tik teorinis, nes prie pat sprogimo garsas nebeegzistavo įprasta prasme: slėgio frontas buvo toks galingas, kad veikė kaip judantis oro sprogimas, o ne vibracija, kurią vadiname garsu.
Dėl to Tonga 2022 laikomas tiksliausiai pamatuotu ir galingiausiu šiuolaikinių laikų garsu.
O kaip su dirbtiniais garsais?
Mokslininkai laboratorijose taip pat pasiekė įspūdingų rezultatų. Naudodami rentgeno lazerį, jie susprogdino mikroskopinę vandens srovę ir sukūrė slėgio bangą, pasiekusią 270 dB.
Tačiau:
- šis eksperimentas vyko vakuume,
- garso bangoms reikalinga terpė,
- todėl banga buvo visiškai tyli.
Tai reiškia, kad toks slėgis – ne garsas, o ekstremalus fizikinis reiškinys be akustinio atitikmens.
Išvada: garso riba, kuri tampa sprogimu
- 194 dB – riba, kur garsas virsta sprogimo banga.
- Krakatau 1883 – garsiausias istorinis įvykis, ~310 dB prie šaltinio.
- Tunguska 1908 – panašaus masto meteorito sprogimas.
- Hunga Tonga 2022 – stipriausias tiksliai išmatuotas garsas žmonijos istorijoje.
Šie reiškiniai tokie ekstremalūs, kad keičia pačią garso sampratą: vietoje vibracijos atsiranda smūginės bangos, kurios gali apskriekti planetą ir pakeisti atmosferos slėgį visame pasaulyje.
Šaltinis: https://www.livescience.com/physics-mathematics/what-was-the-loudest-sound-ever-recorded
