Tokios žinutės jau tapo kasdienybe: „Jūsų paskyra bus ištrinta“, „Patvirtinkite duomenis“, „Neįvykdyta operacija – spauskite čia“. Atrodo įtikinamai, atrodo skubu, o kartais net atrodo, kad žinutė tikrai iš banko, kurjerių tarnybos ar žinomos platformos. Būtent taip šiandien veikia viena pavojingiausių kibernetinių sukčiavimo formų.
Nors daugelis mano, kad „ant tokių dalykų neužkibtų“, realybė kitokia – su bandymais apgauti jau susiduria didelė dalis žmonių, o dalis jų patiria ir realius finansinius nuostolius.
Pavojingiausias triukas – žinutė su nuoroda
Dažniausiai sukčiai veikia per trumpąsias SMS žinutes arba el. laiškus. Jose pateikiama nuoroda, kuri neva veda į banko, siuntų tarnybos, socialinio tinklo ar net „valstybinės institucijos“ puslapį. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo tikra – logotipai, spalvos, net kalbos stilius.
Paspaudus nuorodą, žmogus nukreipiamas į netikrą svetainę, kur prašoma prisijungimo duomenų, banko kortelės informacijos ar patvirtinimo kodų. Vienas neatsargus veiksmas – ir sukčiai gauna prieigą prie paskyrų ar pinigų.
Kodėl dažniau nukenčia jaunesni žmonės
Tyrimai rodo, kad būtent 18–49 metų amžiaus žmonės dažniau susiduria su sukčiavimo bandymais. Priežastis paprasta – jie aktyviau naudojasi skaitmeninėmis paslaugomis, internetine bankininkyste, kurjerių siuntomis, socialiniais tinklais.
Vyresnio amžiaus žmonės su technologijomis susiduria rečiau, todėl ir sukčių „taikiklyje“ atsiduria kiek rečiau. Tačiau tai nereiškia, kad jie visiškai saugūs – sukčiai vis dažniau prisitaiko ir prie jų.
Kai nuostoliai tampa realūs
Ne visi bandymai baigiasi sėkmingai, tačiau dalis žmonių vis tiek praranda pinigus. Dažniausiai tai nutinka tada, kai spaudžiama veikti greitai – „paskyra bus užblokuota“, „siunta bus sunaikinta“, „pastebėta įtartina veikla“.
Dar viena rimta problema – daugelis nukentėjusiųjų niekam apie tai nepraneša. Žmonės gėdijasi, mano, kad „patys kalti“, arba tiesiog nežino, kur kreiptis. Dėl to sukčiai lieka nenubausti ir gali apgauti kitus.
Kaip apsisaugoti kasdienėje situacijoje
Specialistai pabrėžia: svarbiausia taisyklė – niekada nespausti nuorodų iš netikėtų žinučių ar laiškų. Net jei atrodo, kad žinutė iš banko ar žinomos įmonės, visada verta patikrinti informaciją savarankiškai – prisijungiant prie oficialios programėlės ar interneto svetainės.
Taip pat labai svarbu:
– naudoti dviejų veiksnių autentifikavimą,
– reguliariai tikrinti banko sąskaitų operacijas,
– atnaujinti telefonų ir kompiuterių programinę įrangą,
– naudoti antivirusines programas,
– atkreipti dėmesį į svetainių adresus ir smulkias klaidas tekste.
Kodėl tylėti – blogiausias sprendimas
Jeigu vis dėlto susidūrėte su sukčiavimo bandymu, svarbu apie tai pranešti – bankui, policijai ar kibernetinio saugumo institucijoms. Net jei pinigų nepraradote, tokia informacija padeda blokuoti pavojingas svetaines ir apsaugoti kitus.
Kibernetinis sukčiavimas jau seniai nebėra retenybė. Tai tapo kasdienio skaitmeninio gyvenimo dalimi. Todėl šiandien svarbiausia ne tik atsargumas, bet ir gebėjimas atpažinti pavojų dar prieš spaudžiant tą vieną lemtingą mygtuką.
