Afrikoje ir Azijoje uodų platinamos ligos kasmet nusineša šimtus tūkstančių gyvybių. Klasikiniai metodai – nuo purškalų iki insekticidų – vis dažniau praranda veiksmingumą, nes vabzdžiai prie jų prisitaiko. Tačiau mokslininkai pasiūlė netikėtą sprendimą: genetiškai modifikuotą grybelį, kuris skleidžia gėlių kvapą, vilioja uodus kaip medus bitę ir juos sunaikina. Tai pirmas kartas, kai toks metodas pritaikytas vabzdžių kontrolei – ir rezultatai pribloškia: veiksmingumas siekia 90–100 procentų.
Grybas, kuris kvepia kaip gėlėmis
Naujojo metodo pagrindas – Metarhizium genties grybelis, gamtoje aptinkamas dirvoje. Įprastai šis mikroorganizmas infekuoja vabzdžius, patekęs ant jų kūno, tačiau mokslininkai jį patobulino. Modifikuota atmaina skleidžia longifoleną – natūralų junginį, primenantį žiedų nektaro kvapą.
Uodams šis kvapas – neatsispiriamas signalas apie maistą. Nektaras, o ne kraujas, yra pagrindinis tiek patinų, tiek patelių energijos šaltinis. Privilioti kvapo, uodai nusileidžia ant grybelio paviršiaus, o tada – užsikrečia sporomis. Per kelias dienas vabzdžiai žūsta.
Šis procesas vyksta be chemikalų, be taršos ir, svarbiausia, be rizikos žmogui ar kitiems gyvūnams. Grybelis gyvuoja kelis mėnesius, todėl gali būti naudojamas ilgalaikei biologinei kontrolei.
Klimato kaita – uodų sąjungininkė
Pastaraisiais metais pasaulis susiduria su vadinamąja „uodų ekspansija“. Dėl šiltesnio klimato šie vabzdžiai sėkmingai plinta į naujas teritorijas – net ir į Europą, kur pasirodė tropinės rūšys, tokios kaip Aedes aegypti ir Aedes albopictus.
Šie uodai platina pavojingas ligas: maliariją, dengo, Vakarų Nilo ir geltonąją karštliges. Tradiciniai insekticidai tampa vis mažiau veiksmingi, nes vabzdžiai išvysto atsparumą. Todėl biologiniai sprendimai – kaip šis gėlių kvapą skleidžiantis grybas – gali tapti esmine gynybos linija.
Nuo kvepalų iki mirties spąstų
Įdomu, kad tas pats junginys, longifolenas, jau seniai naudojamas parfumerijos pramonėje. Tai medienos ir žiedų kvapą primenanti medžiaga, natūraliai aptinkama kai kuriuose medžiuose ir augaluose. Dabar tas pats aromatas tapo mirtinu spąstu vabzdžiams.
Tyrėjai pažymi, kad šis metodas gali būti toliau tobulinamas – grybeliai galėtų skleisti kitus kvapus, pritaikytus skirtingoms uodų rūšims. Tokiu būdu sukuriamas lankstus biologinis įrankis, kurį galima pritaikyti įvairiose klimato zonose.
Alkoholis – uodų magnetas
Nors naujas grybelinis metodas skamba kaip išgelbėjimas, kasdieniai įpročiai taip pat turi įtakos uodų dėmesiui. Tyrimai rodo, kad alkoholio vartojimas padidina žmogaus patrauklumą vabzdžiams.
Alkoholis išplečia kraujagysles ir padidina kūno šilumą bei prakaitavimą – tai signalai, kuriuos uodai suvokia kaip kvietimą. Ypač mėgstami alaus vartotojai: po kelių gurkšnių žmogus išskiria daugiau anglies dioksido ir šilumos, o tai sustiprina vabzdžių orientaciją.
Biologinės kontrolės ateitis
Modifikuotas Metarhizium grybas gali tapti vienu svarbiausių atradimų uodų kontrolės istorijoje. Jis nekenksmingas žmonėms, nebrangus gamybai, o veiksmingumas – beveik absoliutus.
Jei technologija bus pritaikyta plačiai, ypač regionuose, kur uodai kelia tiesioginę grėsmę gyvybei, galbūt žmonija pagaliau turės tvarų, gamtai draugišką būdą apsiginti nuo šių pavojingų vabzdžių.
Gamtos ginklai, pasitelkti mokslo rankomis, dažnai pasirodo veiksmingiausi – jie kovoja ne prieš aplinką, o su ja. Ir šį kartą būtent gamtos kvapas gali tapti uodų pabaigos pradžia.
