Apgaulingos SMS žinutės jau seniai tapo kasdienybės fonu – lyg skaitmeninė migla, per kurią kiekvienas mūsų kasdien braunasi. „Jūsų siunta sulaikyta“, „Reikia sumokėti rinkliavą“, „Atnaujinkite mokėjimo duomenis“ – neatsargus paspaudimas gali kainuoti santaupas, o neretai ir tapatybę. Dabar „Google“ žengė precedento neturintį žingsnį: nusitaikė ne į pavienius sukčius, o į visą industriją maitinančią pagrindinę infrastruktūrą. Jei ši byla bus laimėta, ji gali tapti lūžio tašku globalioje kovoje su tekstinių žinučių sukčiavimu.
Kova, kuri pasiekė ribą
SMS sukčiavimas per pastaruosius kelerius metus tapo ne tik nuolatiniu vartotojų galvos skausmu – tai jau milijardinės vertės nusikalstama ekonomika. Sukčiai imituoja siuntų tarnybas, bankus, prekybos platformas, valstybines institucijas, ir veikia taip masiškai, kad net patyrusių vartotojų budrumas kartais neatlaiko.
Ilgus metus didžiosios technologijų bendrovės kasdien blokavo tūkstančius netikrų žinučių, tačiau pati problema tik didėjo. Todėl „Google“ nusprendė smogti pačiam tinklo centrui – infrastruktūrai, kuri leidžia tokioms kampanijoms egzistuoti.
Ieškinys prieš „Lighthouse“: ataka prieš visą sukčiavimo ekosistemą
„Google“ pateikė ieškinį bendrovei „Lighthouse“ – mažai žinomam, bet įtakingam žaidėjui, kuris, kaip teigia technologijų milžinė, pardavinėja „sukčiavimo kaip paslaugos“ paketus. Tai įrankių rinkiniai, leidžiantys praktiškai bet kam paleisti masinę SMS apgaulės kampaniją, apgaubtą teisėtos įmonės įvaizdžiu.
„Google“ tvirtina, kad „Lighthouse“ įrankiai padėjo vykdyti sukčiavimus, kurių metu vien JAV mastu galėjo būti pavogta nuo 12,7 iki 115 milijonų kredito kortelių duomenų. Tai – ne pavieniai apsimetėliai, o visą industriją maitinanti infrastruktūra.
Ieškinio esmė – net ne žinutės pačios savaime, o verslo modelis, kuris skatina nusikalstamą veiklą ir ją supaprastina.
Trys sunkiasvoriai įstatymai vienoje byloje
„Google“ pasitelkė iš karto tris JAV įstatymus, kurie paprastai naudojami kovai su rimčiausiais nusikaltimais:
- RICO – įstatymas, skirtas organizuotam nusikalstamumui.
Naudojamas tik tuomet, kai norima įrodyti sisteminį, struktūruotą, nuoseklų nusikaltimų tinklą. - Lanhamo įstatymas – reglamentuoja prekių ženklus.
Sukčiai masiškai naudodavo tokius prekės ženklus kaip „Amazon“, „UPS“ ar „FedEx“, taip klaidindami vartotojus. - Kompiuterinio sukčiavimo ir piktnaudžiavimo įstatymas (CFAA) – viena pagrindinių normų, taikomų kibernetiniams nusikaltimams ir įsilaužimams.
Toks teisinis derinys rodo, kad byla – ne tik simbolinis gestas. Tai strateginis bandymas visam laikui sugriauti infrastruktūrą, kuri leidžia klestėti šiuolaikiniams SMS sukčiams.
Kaip dirbtinis intelektas keičia kovos lauke
Kol teismas ruošiasi svarstymams, „Google“ ginkluojasi dar vienu įrankiu – dirbtiniu intelektu.
Įmonė jau teikia vartotojams realaus laiko apsaugą, kuri analizuoja gaunamas SMS, MMS ir RCS žinutes. Jei AI aptinka įtarimų:
- įspėjama apie galimą apgaulę,
- blokavimas aktyvuojamas automatiškai,
- rizikingi siuntėjai patenka į juoduosius sąrašus,
- informacija dalijamasi su bankais ir finansų įstaigomis.
Tai pirmas kartas, kai viena iš didžiųjų technologijų kompanijų atvirai tiksliniam puolimui prieš sukčiavimą pasitelkia ir teisines, ir technologines priemones iš karto.
Sukčiai taip pat ginkluoti AI
Paradoksas tas, kad naujausi AI modeliai suteikė ir sukčiams naujų galimybių. Netikros žinutės dabar:
- tikslios,
- be gramatinių klaidų,
- su personalizuota informacija,
- gebančios imituoti oficialų toną.
Būtent todėl aukos dažnai neatpažįsta apgavystės iki pat paskutinės akimirkos.
Kuo tiksliau sukčiai imituoja tikrus pranešimus, tuo svarbesnė tampa AI gynyba iš teisėtosios pusės.
Teisiniai pokyčiai, kurie gali pakeisti visą rinką
„Google“ aktyviai remia tris JAV teisės aktų projektus, kurie turėtų iš esmės apriboti sukčiavimo mastą:
- GUARD – padės policijai efektyviau tirti vyresnio amžiaus žmonių apgaulę.
- Užsienio robotinių skambučių panaikinimo įstatymas – siekia blokuoti sukčiavimo skambučius ir SMS iš užsienio serverių.
- SCAM įstatymas – suteiks daugiau galių institucijoms sekti ir uždaryti didelius sukčiavimo tinklus.
JAV duomenimis, vien vyresnio amžiaus amerikiečiai kasmet praranda per 3 mlrd. JAV dolerių, ir tai – tik registruotos bylos.
Kodėl ši byla svarbi visam pasauliui – ir Lietuvai taip pat
Nors ieškinys pateiktas JAV, patys sukčiavimo tinklai veikia globaliai:
- žinutės siunčiamos iš šimtų serverių skirtingose šalyse;
- prekės ženklai, kuriuos imituoja sukčiai, yra tarptautiniai;
- apgavysčių mechanizmai identiški – nuo Vilniaus iki Niujorko.
Jeigu „Google“ pavyks eliminuoti infrastruktūros tiekėją, tai gali smogti sukčiams daug stipriau nei blokavimai ar pavienės arešto operacijos.
Tai būtų precedentas, kurio poveikis pasieks ir Europos rinką.
Sukčiams siunčiamas aiškus signalas
Iki šiol technologijų kompanijos daugiausia gynė vartotojus reaguodamos: blokavo žinutes, filtravo numerius, perspėdavo. Dabar strategija keičiasi į proaktyvią – užkirsti kelią nusikaltimui dar prieš jam prasidedant.
Jeigu byla bus sėkminga, ji gali tapti nauju standartu kovoje su kibernetiniais nusikaltimais:
- atsakomybė teks ne tik sukčiams, bet ir tiems, kurie sukuria jiems įrankius,
- pramonės žaidėjai bus priversti tikrinti savo klientus,
- tokios įmonės kaip „Lighthouse“ nebegalės veikti šešėlyje.
Esmė: prasideda nauja kova už mūsų telefonų saugumą
SMS sukčiavimas ilgai atrodė tarsi neišvengiama skaitmeninio pasaulio dalis – nuolatinė, bet neišnaikinama. Šiuo ieškiniu „Google“ bando parodyti, kad problema nėra neišsprendžiama, jei imtis pačios šaknies.
Kol byla tik įsibėgėja, viena aišku jau dabar: technologijų sektorius pagaliau nusprendė ne tik gesinti gaisrus, bet ir išimti degtukus iš sukčių rankų.
O tai reiškia, kad ateityje mūsų telefonuose gali būti mažiau „Jūsų siunta sulaikyta“, daugiau tikrų pranešimų – ir gerokai daugiau ramybės.
